Pradinis puslapis » Naujienos » Mokslas » Keisčiausias pasaulio paukštis: turi nagus ant sparnų ir virškina maistą kaip karvė

Keisčiausias pasaulio paukštis: turi nagus ant sparnų ir virškina maistą kaip karvė

Keisčiausias pasaulio paukštis: turi nagus ant sparnų ir virškina maistą kaip karvė

Hoacinas (Opisthocomus hoazin) – vidutinio dydžio paukštis, gyvenantis šiaurinėje Pietų Amerikoje, daugiausia Amazonės ir Orinoko baseinuose. Jis dažniausiai aptinkamas upių pakrančių miškuose, užliejamose pelkėtose vietovėse ir tankiuose krūmynuose, kur lengva slėptis nuo plėšrūnų.

Ši rūšis laikoma išskirtine, nes yra vienintelė šiuolaikinė hoacinų grupės atstovė, o jos giminystės ryšiai su kitais paukščiais ilgai kėlė ginčų. Dėl to hoacinas dažnai pristatomas kaip „gyva fosilija“ – ne dėl to, kad neva nepakito, o todėl, kad yra reta, savita evoliucinė šaka.

Išvaizda, kurią sunku supainioti

Suaugęs hoacinas paprastai užauga iki maždaug 60–70 centimetrų ilgio ir turi ilgą uodegą, rusvų tonų plunksnas bei ryškią keterą. Aplink akis matoma atvira melsva oda, o akys dažnai būna rausvos, todėl paukštis atrodo itin egzotiškai.

Nors hoacinas turi sparnus, jis nėra geras skrajūnas: dažniau atlieka trumpus, nerangius perskridimus tarp medžių, o didžiąją laiko dalį praleidžia šakose. Tokį gyvenimo būdą lemia ir maitinimasis, ir prisirišimas prie vandens telkinių.

Unikali mityba ir „fermentuojantis“ virškinimas

Didžiausia hoacino retenybė – jo mityba: tai vienas iš nedaugelio paukščių, kurio raciono pagrindą sudaro lapai, taip pat pumpurai, žiedai ir vaisiai. Lapai yra sunkiai virškinami, todėl hoacinas pasikliauja ne greitu skrandžio darbu, o lėtu bakterijų fermentacijos procesu.

Šis procesas vyksta padidėjusiame virškinamojo trakto skyriuje, kuris veikia panašiai kaip atrajotojų fermentacinė sistema. Dėl to paukštis gali skleisti stiproką, specifinį kvapą, o tai yra viena priežasčių, kodėl kai kuriose vietovėse hoacinas laikomas ne itin patraukliu medžioklės taikiniu.

Jauniklių nagai ir neįprasta gynyba

Dar viena savybė, kuri stebina net patyrusius ornitologijos mėgėjus, – hoacino jaunikliai ant sparnų turi nagus. Šie nagai padeda ropoti šakomis ir sugrįžti į lizdą, jei jauniklis nukrenta ar paslysta tankioje augalijoje virš vandens.

Augant nagai pamažu nyksta ir suaugę paukščiai jų nebeturi. Pavojui kilus hoacinai, ypač jaunikliai, gali šokti į vandenį ir nuplaukti į saugesnę vietą – tokia taktika paukščių pasaulyje pasitaiko retai, bet pakrančių buveinėse ji gali būti veiksminga.

Kodėl hoacinas vis dar kelia klausimų mokslui?

Hoacino vieta paukščių evoliucijos medyje ilgą laiką buvo neaiški, nes jo anatomija ir gyvenimo būdas smarkiai skiriasi nuo daugumos rūšių. Šiuolaikiniai genetiniai tyrimai rodo, kad tai labai seniai nuo kitų linijų atsiskyrusi grupė, todėl jo bruožai gali atrodyti tarsi „iš kito laikmečio“.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad „gyvos fosilijos“ sąvoka yra labiau publicistinė nei tiksli biologinė etiketė. Hoacinas ir šiandien prisitaiko prie aplinkos, tačiau dėl unikalaus virškinimo, riboto skraidymo ir jauniklių nagų jis išlieka vienu neįprasčiausių Pietų Amerikos paukščių.