Kas vyksta organizme išgėrus kavos? Mokslininkai paaiškino, kaip kofeinas veikia mūsų smegenis

Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje – kasdien jos išgeriama apie 2 milijardus puodelių. Ji lydi rytinius ritualus, darbo susitikimus ir draugų susitikimus, tačiau kartu yra ir stipriausiai pasaulyje vartojamas psichoaktyvusis preparatas.

Kokie procesai vyksta mūsų organizme išgėrus kavos ir kaip šis gėrimas susijęs su istorijos lūžiais bei šiuolaikiniu gyvenimo būdu?

Kavos kelias per istoriją

Kava kilusi iš Etiopijos, kur, pasak legendos, piemens ožkos netikėtai įgijo daugiau energijos prisivalgiusios kavamedžio uogų. Istoriniai šaltiniai rodo, kad Jemene sufijai pradėjo skrudinti kavos sėklas ir virti gėrimą, atpažįstamą ir šiandien.

XV amžiuje kavos namai išplito po Osmanų imperiją, o vėliau pasiekė Europą. Ten jie tapo vieta, kur buvo aptariama politika, verslas ir mokslo naujovės. Filosofai, tokie kaip Immanuelis Kantas ir Voltaire’as, reguliariai lankėsi tokiuose namuose.

Vokiečių filosofas Jurgenas Habermasas pabrėžė, kad kavinių kultūra prisidėjo prie Apšvietos epochos, kuri skatino mokslo pažangą ir demokratinių idėjų sklaidą, nors kartu kavos plantacijos buvo siejamos ir su vergove Lotynų Amerikoje.

Kas vyksta organizme išgėrus kavos?

Pagrindinė kavos veiklioji medžiaga yra kofeinas. Jis greitai pasisavinamas žarnyne ir patenka į kraujotaką, o stipriausiai veikia nervų sistemą. Kofeino struktūra panaši į adenozino – medžiagos, kuri skatina mieguistumą ir atpalaiduoja organizmą.

Kofeinas užima adenozino receptorius tarsi svetimas raktas užrakinta spyna. Dėl to slopinantis poveikis sumažėja, pagyvėja smegenų veikla, trumpam pakyla kraujospūdis, sumažėja mieguistumas ir alkio pojūtis.

Nedidelės kofeino dozės dažnai pagerina dėmesio koncentraciją, nuotaiką ir fizinį darbingumą, todėl kofeinas plačiai naudojamas sporto praktikoje. Poveikis paprastai trunka nuo 15 minučių iki kelių valandų.

Saugus kiekis ir galimos rizikos

Sveikiems suaugusiesiems rekomenduojama neviršyti 400 miligramų kofeino per dieną, tai atitinka maždaug 4–5 puodelius kavos. Didesnės dozės gali sukelti nemigą, nerimą, padažnėjusį širdies plakimą, skrandžio diskomfortą ar galvos skausmą.

Ypač greitas ir gausus – apie 1 200 miligramų – kofeino suvartojimas gali būti toksiškas ir išprovokuoti traukulius, tačiau tai yra gerokai daugiau, nei gaunama iš įprasto kasdienio vartojimo.

Reikėtų nepamiršti ir individualių skirtumų: dalis žmonių dėl genetinių ypatumų kofeiną skaido lėčiau ir jo poveikį jaučia stipriau. Jiems šalutiniai reiškiniai pasireiškia mažesnėmis dozėmis.

Kava ir ilgalaikė sveikata

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali būti naudingas. Su 2–4 puodeliais per dieną siejamas mažesnis 2 tipo diabeto, kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų, Parkinsono ligos ir tam tikrų vėžio formų rizikos sumažėjimas.

Tokį poveikį lemia ne tik kofeinas, bet ir kiti kavos junginiai, pavyzdžiui, chlorogeninė rūgštis – antioksidantas, padedantis mažinti lėtinių ligų riziką. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad kava negali pakeisti subalansuotos mitybos, judėjimo ir kitų sveiko gyvenimo įpročių.

Norint kuo geriau išnaudoti kofeino poveikį, specialistai pataria vengti kavos vėlyvą popietę ar vakare, kad nebūtų trikdomas miegas, ir stebėti savo savijautą, atsižvelgiant į individualų jautrumą.