Kaip ir šiandien, senovės žmonės suprato, kad pinigų investavimas gali padėti sustiprinti ir padidinti turtą. Turtingi visuomenės nariai dažniausiai pirkdavo auksą ir sidabrą – tai buvo viena populiariausių investavimo formų. Paprastai šiuos metalus jie laikydavo luitų pavidalu arba kaip juvelyrinius dirbinius.
Vis dėlto tokių vertybių laikymas buvo rizikingas ir viliojo vagišius, todėl taurieji metalai dažniausiai buvo saugomi specialiose saugyklose ar seifuose. Romėnų rašytojas Ciceronas pasakojo apie turtingą moterį, kuri, panorėjusi kam nors paskolinti pinigų, auksą išsiimdavo iš seifo. Vėliau šį auksą buvo galima iškeisti į monetas.
Kai žmonės norėdavo prekiauti tauriaisiais metalais, jie juos parduodavo pagal svorį. Jeigu auksas, sidabras ar bronza būdavo panaudoti papuošalų ar kitų daiktų gamybai, šiuos gaminius buvo galima perlydyti ir vėl paversti luitais.
Ne viena romėnų testamentų ištrauka rodo, kad žmonės savo įpėdiniams palikdavo sidabrą ir auksą luitų, plokštelių ar strypų pavidalu.
Kas dar buvo populiaru?
Be tauriųjų metalų, didelio populiarumo sulaukdavo ir žemės ūkio produkcija – ypač grūdai, alyvuogių aliejus ir vynas. Siekdami gauti pelno iš žemės ūkio gėrybių, žmonės pirkdavo žemę ir prekiaudavo šiais produktais rinkoje.
Romėnų valstybės veikėjas Katonas manė, kad investicijos į būtiniausių prekių gamybą yra saugiausios. Jo nuomone, tokios prekės yra atsparesnės nenuspėjamiems ekonomikos svyravimams.
Tuo metu, kai taurieji metalai buvo svarbi turto saugojimo priemonė, jie neduodavo pajamų, jei nebuvo parduodami. Tuo tarpu diversifikuotas žemės ūkio produkcijos „portfelis“ leisdavo užtikrinti pastovias įplaukas.
Žmonės taip pat investuodavo į prabangos prekes ir jomis prekiaudavo, pavyzdžiui, į meno kūrinius.
Teigiama, kad romėnams 146 m. pr. Kr. nusiaubus Korinto miestą, jie pagrobė garsią to miesto meno kūrinių kolekciją, o vėliau šiuos kūrinius pardavė aukcione už milžiniškas sumas, siekdami gauti pelno Romos valstybei.
Per šį aukcioną Pergamo karalius Atalas II (220–138 m. pr. Kr.) nupirko vieną Tėbų meistro Aristeido (IV a. pr. Kr.) paveikslą už neįtikėtiną 100 talentų sumą, prilygstančią maždaug 2500 kg sidabro.
Akivaizdu, kad investicijos į prekes prieš daugiau kaip 2000 metų galėjo reikšmingai prisidėti prie asmeninio turto kaupimo, tačiau, kaip ir šiandien, jos buvo susijusios su tam tikra rizika.
