Kas nutiktų, jei būtų pasodinta 20 mln. medžių? Mokslininkų atsakymas gali nustebinti ne vieną

Visame pasaulyje daugėja kampanijų, kviečiančių sodinti medžius kaip vieną iš paprasčiausių būdų kovoti su klimato kaita. Idėja pasodinti 20 milijonų naujų medžių skamba ambicingai, tačiau moksliniai skaičiavimai rodo, kad toks projektas gali turėti apčiuopiamą poveikį ir klimatui, ir žmonių kasdieniam gyvenimui.

Medžiai atlieka daugybę funkcijų – nuo buveinių gyvūnams iki oro ir vandens valymo. Todėl kiekvienas pasodintas medis yra ne vien estetinė puošmena, bet ir mažytė ekosistemos infrastruktūros dalis.

Buveinės tūkstančiams rūšių

Vienas subrendęs ąžuolas gali suteikti namus iki 500 skirtingų rūšių organizmų – nuo kerpių iki vabzdžių ir paukščių. Plečiantis miestams ir nykstant natūraliems miškams, tokios buveinės sparčiai mažėja.

Masinis sodinimas padėtų pristabdyti biologinės įvairovės nykimą. 20 milijonų medžių galima vadinti gyvūnų „miestais“, kurie suteiktų erdvės veistis, maitintis ir slėptis plėšrūnų ar karščio bangų metu.

Poveikis žmogaus sveikatai ir miestams

Moksliniai tyrimai rodo, kad buvimas žaliose erdvėse mažina stresą, gerina nuotaiką ir net mažina depresijos simptomus. Japonijoje tam net vartojamas terminas „miško maudynės“, pabrėžiantis sąmoningą laiką medžių apsuptyje.

Medžiai taip pat fiziškai vėsina miestus. Tankiai apsodinti kvartalai vasarą gali būti iki 6 laipsnių vėsesni nei vietovės be medžių. Šešėlis ir garavimas mažina poreikį naudoti oro kondicionierius, o tai reiškia mažesnes sąskaitas už elektrą ir mažesnę energijos paklausą.

Skaičiuojama, kad strategiškai pasodinti medžiai gali sumažinti pastatų vėsinimo išlaidas 20–30 proc. Jei dešimt medžių aplink vieną namą leidžia ženkliai sumažinti suvartojamą energiją, milijonai medžių reiškia dešimtis milijonų eurų sutaupytos energijos nacionaliniu mastu.

CO2, vandens ir oro kokybės nauda

Medžiai fotosintezės metu sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį. Vienas subrendęs medis per metus gali absorbuoti apie 22 kilogramus anglies dioksido ir pagaminti tiek deguonies, kiek reikia dviem žmonėms.

Jei laikysime, kad viename hektare auga apie 300 medžių, 20 milijonų medžių kasmet sugertų tiek anglies dioksido, kiek išmeta automobiliai, nuvažiuodami daugiau nei 1,7 milijardo kilometrų. Tai nepakeis viso pasaulio emisijų, tačiau yra reikšminga dalis bendrų klimato kaitos mažinimo pastangų.

Medžiai filtruoja ir vandenį – jų šaknys sulaiko teršalus ir lėtina paviršinių nuotekų patekimą į upes bei jūras. Skaičiuojama, kad 100 metrų aukščio medis per augimo sezoną iš dirvožemio pakelia ir garina iki 41 600 litrų vandens, padėdamas reguliuoti vietos mikroklimatą.

Ne mažiau svarbi ir oro kokybė. Medžių lajos sulaiko dulkes, žiedadulkes, smogo ir dūmų daleles. Vienas subrendęs medis per metus gali pašalinti apie 1,7 kilogramo kietųjų dalelių, o 20 milijonų medžių – iki 34 milijonų kilogramų taršos.

Ar medžiai gali sustabdyti klimato kaitą?

2019 metais Šveicarijos mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį, kad masinis medžių sodinimas – viena iš efektyviausių natūralių priemonių mažinti atmosferos anglies dioksido perteklių. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, jog tai nėra stebuklingas sprendimas.

Be emisijų mažinimo energetikoje, transporte ir pramonėje, vien medžiai klimato kaitos nesustabdys. Tačiau tinkamai parinktos vietos, vietinės rūšys ir ilgalaikė priežiūra leidžia medžiams tapti svarbia plataus priemonių rinkinio dalimi.

Žmonėms, neturintiems galimybių prisidėti prie tarptautinių kampanijų finansiškai, rekomenduojama sodinti medžius savo kiemuose, mokyklų ar bendruomenių teritorijose. Net vienas medis ilgainiui daro poveikį – vėsina, valo orą ir kuria daugiau žalumos kasdieniame gyvenime.