Sankt Peterburgo labdaros virtuvėje barška indai, iš didelių puodų veržiasi garai, skamba muzika, kurią užgožia šurmulys – šnekučiuojasi rusų pensininkai, palinkę prie lėkščių su čia dalijamu nemokamu maistu.
Bendra nuotaika žvali, tačiau pilnutėlė salė liudija apie finansinius sunkumus, su kuriais susiduria vis daugiau pagyvenusių Rusijos žmonių, nebegalinčių išgyventi, stringant šalies karo ekonomikai.
77 metų pensininkė, buvusi inžinierė Nina, sakė, kad nebegali eiti į prekybos centrą, nes neįperka maisto produktų, o pietus ir vakarienę gauna iš labdaros valgyklos.
„Jau trejus metus nebuvau parduotuvėje, nes neturiu pinigų. Paprasčiausiai nėra prasmės ten eiti“, – sakė ji AFP, jos balsas buvo tvirtas, o akys žaibavo. „Ar turėčiau tiesiog nueiti, apsižvalgyti ir išeiti?“ – klausė ji.
Pragyvenimo išlaidos Rusijoje – ypač didžiuosiuose miestuose – per ketverius metus nuo karo Ukrainoje pradžios smarkiai išaugo.
Didžiuliai kariuomenei skirti pinigai padėjo Rusijos ekonomikai atsilaikyti ir nežlugti, kaip buvo prognozuota, tačiau padidino infliaciją – tai galvos skausmas Kremliui, kuris siekė apsaugoti piliečius nuo karo padarinių.
Oficialiais duomenimis, nuo to laiko, kai Rusija pradėjo invaziją, kainos išaugo 45 proc.
Ir nors prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pasidžiaugė, kad infliacija, esant aukštoms palūkanų normoms, mažėja, Sankt Peterburgo labdaros virtuvėje besilankantys pensininkai sako, kad jų padėtis tebėra labai prasta.
„Vargšai berniukai“
Giedrą žiemos dieną AFP žurnalistai ten sutiko buvusių buhalterių, gydytojų ir inžinierių, norinčių gauti lėkštę nemokamos sriubos ir makaronų.
77 metų buvusi pediatrė Zinaida AFP pasakojo, kad jos pensija – 26 400 rublių (345 JAV doleriai) per mėnesį.
„Per pastaruosius dvejus trejus metus matėme kylančias maisto kainas“, – sakė Zinaida, aiškindama, kad tai lėmė padidinti mokesčiai.
Siekdamas užlopyti skyles įtemptuose Rusijos viešuosiuose finansuose, Kremlius įlindo į piliečių kišenes ir šiemet nuo 20 iki 22 proc. padidino visoje šalyje taikomą pridėtinės vertės mokestį.
Daugeliui pensininkų, tokių kaip Zinaida, tampa vis sunkiau planuoti kasmėnesines išlaidas.
„Mūsų amžiuje visi turi krūvas ligų, – sakė ji, pridurdama, kad vaistai „labai brangūs“. – Stengiesi susimokėti už komunalines paslaugas ir vaistus. Kam nors kitam beveik nieko nelieka.“
Šiems žodžiams pritaria ir 66 metų Ana, kuri, nepaisant to, kad praeityje dirbo chirurge, teigė, kad išėjusi į pensiją sunkiai išgali apmokėti sąskaitas. „Kai nueini į vaistinę, pradedi galvoti, ar galėsi ką nors nusipirkti pietums“, – sakė ji.
Centrinis bankas, kuris, siekdamas sutramdyti kainų augimą, padidino skolinimosi išlaidas, tikisi, kad metinė infliacija iki Maskvos nustatyto keturių procentų tikslo sumažės tik 2027 m.
Tai tik vienas iš blogėjančių Rusijos ekonomikos rodiklių, karui Ukrainoje artėjant prie ketvirtųjų metinių.
Šią savaitę V. Putinas teigė, kad 2025 m. ekonomikos augimas smarkiai sulėtėjo iki vieno procento – nuo 4,3 proc. prieš metus.
Tačiau, kaip sakė buvusi buhalterė Tatjana, „teisinga, kad viskas brangsta“: „Vyksta šis karas, kuriame dalyvauja mūsų vargšai berniukai. Tegul Dievas duoda jiems visiems geros sveikatos.“
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
