Kariuomenė Airijos gatvėse: dėl uostų blokados šaliai gresia kuro ir geriamojo vandens stygius

Airijos vyriausybė ketvirtadienį pasitelkė kariuomenę, kad būtų pašalinti sunkvežimiai ir traktoriai, kuriais protestuotojai užblokavo strategiškai svarbius uostus. Per šiuos uostus į šalį įvežamas kuras ir kritinės cheminės medžiagos.

Sprendimą po dviejų parų trunkančių, visą parą vykusių blokadų paskelbė teisingumo ministras Jimas O’Callaghanas. Protestus organizuoja vežėjai ir ūkininkai, piktinami staigiai išaugusiomis degalų kainomis. Akcijos, anot pareigūnų, koordinuojamos socialiniuose tinkluose, o aiškios lyderystės jos neturi.

Protestuotojai teigia nenutrauksiantys kelių blokadų, kol vyriausybė nepadidins jau taikomų skubių mokesčių lengvatų benzinui ir dyzelinui. Šios lengvatos buvo įvestos po JAV ir Izraelio aviacijos smūgių Iranui, dėl kurių, pasak protestuotojų, degalų rinka dar labiau sukruto.

Ministras pirmininkas Micheális Martinas sakė, kad vyriausybė ilgai vengė siųsti karius į gatves ir norėjo išvengti konfliktų, tačiau situacija pasikeitė trečiadienį, kai protestuotojai užblokavo privažiavimus prie Foyneso ir Whitegate’o uostų.

Foynesas Limeriko grafystėje yra giluminis uostas prie Šenono upės žiočių ir laikomas itin svarbiu daugeliui pramonės šakų. Whitegate’as Korko grafystėje priima vienintelę Airijos naftos perdirbimo gamyklą ir, kaip skelbiama, importuoja maždaug trečdalį šalies naftos produktų tiekimo.

Pasak M. Martino, degalinių tinklai jau ima stokoti dyzelino ir benzino, o šalies vandens tiekimo bendrovė „Uisce Éireann“ įspėjo praradusi įprastą importuojamų vandens valymo cheminių medžiagų tiekimą.

„Tai kelia realią riziką viešojo vandens tiekimo saugumui ir visuomenės sveikatos apsaugai“, – radijui RTÉ sakė M. Martinas, kai karinės technikos kolona pajudėjo Foyneso kryptimi. „Tai nepriimtina. Tai negali tęstis.“

Nuo antradienio protestuotojai blokuoja pagrindinius šalies greitkelius ir svarbias sankryžas, o pirmoji didelė akcija prasidėjo Dubline, užtvėrus O’Connell Street. Vis dėlto M. Martinas leido suprasti, kad kelių atlaisvinimas Dubline ir greitkeliuose gali būti laikomas mažesniu prioritetu nei uostų veiklos atnaujinimas.

„Mes esame prekybos valstybė. Mes eksportuojame 90 proc. to, ką pagaminame. Kodėl, vardan Dievo, žmonės turėtų blokuoti mūsų uostus?“ – klausė jis.

Vyriausybės vadovas atmetė protestuotojų reikalavimą susitikti, teigdamas, kad jie neatstovauja jokiai oficialiai pramonės organizacijai ir bando šantažuoti valdžią. Pasak jo, tai sukurtų pavojingą precedentą, ypač turint omenyje, kad praėjusį mėnesį vyriausybė jau sumažino akcizus benzinui ir dyzelinui atitinkamai 15 ir 20 centų už litrą.

„Negalima taip prie bet kurios vyriausybės smilkinio dėti ginklo“, – sakė M. Martinas, pažymėdamas, kad protestuotojai atsisako atlaisvinti O’Connell Street, jei negaus galimybės patekti į Vyriausybės pastatų kompleksą, kuriame yra ir jo kabinetas.

„Tada visi taip darytų kas savaitę“, – prognozavo jis, pridurdamas, kad susitikimo siekimas vien blokuojant greitkelius ir miestų centrus taptų nauja „norma“.

Vyriausybės sprendimas nesiderėti su protestuotojais ir vietoje to pasitelkti kariuomenę sulaukė opozicijos kritikos. Didžiausia opozicinė partija „Sinn Féin“, siūlanti dar ryškesnį degalų mokesčių mažinimą, pareiškė norinti, kad parlamentas būtų sušauktas iš dabartinių trijų savaičių Velykų pertraukos.

Esminė detalė – Airijos gynybos pajėgos turi mišrų švediškų ir itališkų sunkiasvorių vilkikų parką, skirtą kelti ir gabenti sunkias šarvuotas transporto priemones. Tikimasi, kad ši technika gali būti panaudota protestuotojų transportui nukelti nuo kelių, jei šie jo nepatrauks savanoriškai.

Teisingumo ministras J. O’Callaghanas perspėjo, kad sunkvežimių vairuotojai ar ūkininkai, nepaklūstantys policijos nurodymams, „vėliau neturėtų skųstis dėl galimos žalos, padarytos šalinant transporto priemones“.

Tuo metu Dubline O’Connell Street blokuojantys protestuotojai tvirtino, kad jų verslai neišgyvens, jei mokesčiai degalams nebus dar labiau sumažinti. Jie teigia, kad mokesčiai vis dar sudaro daugiau nei tris penktadalius galutinės degalų kainos.

Vienas protestuotojų, Thomasas Clarke’as, žiniasklaidai sakė, kad dėl anglies dioksido ir dyzelino mokesčių šalis „rieda į prarają“, o tai esą išstums iš rinkos vis daugiau smulkių verslų, įskaitant ir jo paties. Pasak jo, mėnesinė sąskaita už dyzeliną išaugo 40 proc. iki 8 500 eurų. Ant jo sunkvežimio O’Connell Street buvo neįprastas „krovinys“ – juodas karstas su užrašu „RIP Ireland“.

Protestuotojus palaiko ir keturių dešiniųjų pažiūrų kaimo regionų parlamentarų sudaryta opozicinė grupė „Independent Ireland“. Ji paragino vyriausybę pradėti „nedelsiamą ir prasmingą dialogą“, kad situacija dar labiau neeskaluotų.