Karas brangina skrydžius: tyrimas atskleidė, kur kelionė traukiniu kainuos net kelis kartus pigiau

Naftos kainų krizė, kilusi dėl karo Irane, šią vasarą kelia grėsmę skrydžių tvarkaraščiams. Dalis poilsiautojų dėl to vis dažniau svarsto keliones traukiniu – arba mišrų variantą, derinant traukinį su skrydžiais.

Vis dėlto kyla klausimas: ar traukinys iš tiesų apsimoka? Analitiniame tyrime buvo palyginti kainų skirtumai keliuose populiariuose Europos maršrutuose.

Vertinant kainas buvo pasirinkti tiesioginiai reisai su mažiausia kaina ir „protinga“ kelionės trukme – t. y. taip, kad laiko skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio varianto neviršytų vienos valandos vienai kelionei.

Taip pat atsižvelgta į išvykimo laiką: jis turėjo būti toks, kad keleiviai iki stoties galėtų nuvykti viešuoju transportu, nenaudodami automobilio – vadinasi, tuo metu viešasis transportas privalo veikti.

Traukinys ar lėktuvas: kas patogiau ir pigiau panašiuose maršrutuose?

Jungtinėje Karalystėje traukiniai išlieka itin brangūs. Maršrutu Londonas–Edinburgas, kuris paprastai trunka nuo 4 iki 4,5 val., bilietas į traukinį gali kainuoti apie 153 eurus. Tuo pat metu pigių skrydžių bendrovių bilietai į 1 val. 20 min. trunkantį skrydį gali siekti apie 53 eurus – tai beveik tris kartus pigiau.

Vidutinė kaina už kilometrą šiame maršrute taip pat yra maždaug dvigubai didesnė nei kituose panašaus ilgio Europos maršrutuose.

Pagal kainas antroje vietoje atsiduria Italija – vertinant maršrutą tarp dviejų didžiausių šalies miestų, Romos ir Milano. Kelionė greituoju traukiniu čia paprastai trunka apie 3 valandas.

Šiame maršrute traukinio ir lėktuvo bilietų kainos dažnai supanašėja. Kartais skrydžiai kainuoja kiek daugiau nei traukiniai, ypač savaitgaliais – apie 93 eurus už skrydį ir apie 127 eurus už traukinį.

Trečioje vietoje – Vokietija. Maršrute Berlynas–Miunchenas, kuris dažniausiai trunka kiek daugiau nei 4 valandas, kaina siekia apie 0,15 euro už kilometrą.

Jei bilietai perkami maždaug prieš mėnesį, traukiniai vis dar būna šiek tiek pigesni nei lėktuvai: apie 91 eurą už traukinį, palyginti su maždaug 137 eurais už skrydį.

Kelionėms, kai skubėti nereikia, patraukliai atrodo Prancūzija. Maršrutu Paryžius–Bordo (apie 2 val. 15 min.) kaina siekia maždaug 0,14 euro už kilometrą, o skrydis tuo pačiu laikotarpiu gali kainuoti bent tris kartus daugiau.

Kainos konkurencingos ir kituose didžiuosiuose maršrutuose, pavyzdžiui, Paryžius–Lyonas ar Paryžius–Marselis. Prie to prisideda didelė konkurencija geležinkelių rinkoje, įskaitant privačius vežėjus, tokius kaip „Ouigo“ ar „Trenitalia“.

Vis dėlto laikas turi reikšmės: kainos smarkiai svyruoja, o ankstyvas bilietų pirkimas ne visada garantuoja mažesnę kainą. Pavyzdžiui, tas pats maršrutas Paryžius–Bordo, bilietą perkant prieš tris mėnesius, gali kainuoti apie 50 eurų daugiau.

Vienu geriausių pasiūlymų išsiskiria maršrutas Madridas–Barselona (apie 3 val. 15 min.): čia kaina už kilometrą siekia vos apie 0,13 euro, o skrydis tuo pačiu metu gali kainuoti daugiau nei dvigubai.

Konkurencingos kainos fiksuojamos ir Graikijoje – maršrutu Salonikai–Atėnai bilietas kainuoja apie 69 eurus už maždaug 500 km kelionę, trunkančią kiek daugiau nei 5 valandas.

Kiek lengva Europoje keliauti ir judėti traukiniais?

Vertinant, kaip efektyviai Europoje galima keliauti traukiniais, galima remtis naujausia „Eurostat“ Europos transporto apžvalga. Joje teigiama, kad kelionės traukiniais žemyne iš tiesų yra palyginti patogios.

Vidutinis geležinkelių tinklo tankis Europoje siekia apie 58 km bėgių kiekvienam 1 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos.

Ypač lengva keliauti traukiniu Šveicarijoje, Čekijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Liuksemburge – tai šalys, turinčios vieną plačiausių geležinkelių tinklų Europoje.

Vokietija taip pat yra tarp šalių, kuriose per pastarąjį dešimtmetį tinklas plėtėsi sparčiausiai – maždaug 6 km kiekvienam 1 tūkst. kv. km sausumos teritorijos.

Tuo metu Norvegija, Graikija ir Suomija pagal geležinkelių tinklo tankį rikiuojasi sąrašo apačioje: čia jis siekia mažiau nei 20 km. Todėl nestebina, kad Graikija yra ES šalis, kurios gyventojai traukiniais keliauja mažiausiai – vidutiniškai apie 70 km per metus šalies viduje.

Kurie europiečiai traukiniais keliauja daugiausia?

ES mastu apie 95 proc. viso geležinkelių srauto sudaro vidaus kelionės.

Didžiausias geležinkelių „judėjimo centras“ yra centrinė–vakarinė Europos ašis. Pagal „Eurostat“ duomenis, daugiausia kilometrų traukiniais nuvažiuoja Austrijos, Vengrijos ir Prancūzijos keleiviai – apie 1 400–1 500 km per metus.

Vidutinis ES gyventojas per metus traukiniais nuvažiuoja apie 1 000 km. Bendras nuvažiuotų kilometrų skaičius siekia 443 mlrd. – tai prilygtų maždaug 500 kelionių pirmyn ir atgal tarp Žemės ir Jupiterio.

Jungtinės Karalystės duomenys į „Eurostat“ ataskaitą neįtraukti, tačiau vidurkis ten panašus į ES. Vis dėlto geležinkelių srautai daugiausia koncentruojasi Londone ir pietryčiuose, remiantis „Office of Rail and Road“ 2025 metų statistika.