Dažnam pažįstama situacija: atidarai šaldytuvą ir randi jogurtą, kurio galiojimas baigėsi prieš kelias dienas, šiek tiek apvytusias salotas ar duoną su keistu kvapu. Išmesti gaila, bet ir rizikuoti sveikata nesinori.
Maisto švaistymas tampa vis aktualesne problema, tačiau taupyti reikėtų ne sveikatos sąskaita. Svarbu suprasti, kur yra saugi riba, kaip tinkamai įvertinti produktų būklę ir kaip iš anksto planuoti taip, kad į šiukšliadėžę keliautų kuo mažiau maisto.
„Geriausias iki“ ir „Tinka vartoti iki“: kuo jie skiriasi
Dažnas pirmiausia žiūri į datą ant pakuotės ir išsigąsta vos ją pamatęs. Vis dėlto būtina atskirti du pažymėjimus: „geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“. Tai ne tas pats ir turi labai skirtingą reikšmę.
„Tinka vartoti iki“ paprastai žymimi mikrobiologiškai greitai gendantys produktai, pavyzdžiui, šviežia mėsa, žuvis, švieži faršai. Pasibaigus šiai datai, maisto vartoti nerekomenduojama, nes kyla didesnė apsinuodijimo rizika, net jei kvapas dar ir neatrodo labai blogas.
„Geriausias iki“ nurodo laiką, iki kada produktas išlaiko geriausias skonio ir tekstūros savybes. Pasibaigus šiai datai, maistas nebūtinai tampa nesaugus. Dažnai jį dar galima valgyti, jei išlaikytos laikymo sąlygos ir nėra puvimo, pelėsio, keisto kvapo ar skonio.
Kurie produktai dažnai dar tinka, net jei data jau praėjo
Yra nemažai maisto produktų, kurių „geriausias iki“ data labiau susijusi su kokybe, o ne su saugumu. Tai ypač aktualu kruopoms, makaronams, konservams, kai kuriems pieno produktams ir užtepėlėms.
Sausi produktai, pavyzdžiui, ryžiai, kruopos, makaronai, miltai, dažnai išlieka saugūs vartoti ir praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po „geriausias iki“ datos, jei laikomi sausoje, vėsioje vietoje ir ant jų nesimato vabzdžių, pelėsio ar keistų gumuliukų.
Konservai skardinėse ar stiklainiuose, jei pakuotė nepažeista, nesipūtusi, ant paviršiaus nėra rūdžių, o atidarius kvapas normalus, dažniausiai taip pat dar tinka. Vis dėlto, jei skardinė išsipūtusi, tuoj pat meskite ją lauk ir tokio maisto neragaukite.
Maisto saugumo „raudonos vėliavėlės“
Net ir žiūrint į datą ant pakuotės, svarbiausia yra realūs maisto požymiai. Jei kyla bent menkiausių abejonių dėl produkto, geriau nerizikuoti ir jo nebevartoti. Yra keli ženklai, kurių nereikėtų ignoruoti.
Jei maistas turi keistą, rūgštų, kartų, „chemikalų“ primenantį kvapą, jo jau verčiau nevalgyti. Tas pats galioja ir pasikeitusiai spalvai, gleivėms, šlapiam ir lipniam paviršiui ar neįprastai kartokam, metališkam skoniui.
Pelėsis ant duonos, kietųjų sūrių, vaisių ar kitų produktų taip pat yra aiškus ženklas, kad maistą reikia mesti. Nupjauti plutos ar gabaliuko dažniausiai nepakanka, nes pelėsio šaknys gali būti nusidriektusios gilyn, nors jų ir nesimato.
Produktai, su kuriais rizikuoti neverta
Yra maisto grupių, kurioms ypač būdingas greitas mikroorganizmų dauginimasis. Tokie produktai gali atrodyti dar visai padoriai, tačiau jau būti pavojingi sveikatai, todėl su jais geriau neeksperimentuoti.
Šviežia mėsa, kepenėlės, paukštiena, faršas, žalia žuvis ir jūros gėrybės po „tinka vartoti iki“ datos turėtų keliauti tiesiai į šiukšlių dėžę, net jei kvapas dar neblogas. Tas pat galioja ir jau pagamintiems patiekalams, kurie šaldytuve stovi ilgiau nei kelias dienas.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis ir su termiškai neapdorotais patiekalais, kuriuose yra kiaušinių, pavyzdžiui, naminiu majonezu, žalių kiaušinių desertais. Jei kyla abejonių dėl jų amžiaus ar laikymo sąlygų, geriau pasigaminti naują porciją.
Kaip „ant ribos“ esantį maistą paversti saugesniu
Kai kurie produktai, nors ir nebeatrodo patys šviežiausi, gali būti saugiai suvartoti, jei juos pakankamai termiškai apdorosite. Karštis padeda sumažinti dalį mikroorganizmų, bet ne visada panaikina visas rizikas, todėl reikia ir sveiko proto.
Pavyzdžiui, rauginti pieno produktai, tokie kaip natūralus jogurtas ar kefyras, kurie neseniai peržengė „geriausias iki“ datą, dar gali būti naudojami kepiniuose. Jie tinka blynams, pyragams, keksiukams, nes kepant aukštoje temperatūroje dalis bakterijų sunaikinama, o rūgštelė suteikia malonų skonį.
Apvytusios, bet nepelyjančios morkos, paprikos, svogūnai ar kiti panašūs produktai gali būti supjaustyti ir pakepinti troškiniuose, sriubose ar apkepuose. Minkštą, bet nesugedusį obuolį galima panaudoti kepiniams ar troškiniams, o nevalgyti žalią.
Idėjos, kaip sunaudoti „paskutines dienas“ skaičiuojantį maistą
Jei matote, kad kai kurie produktai greitai baigs galioti, verta juos iš karto planuotis artimiausiems patiekalams. Taip sutaupysite pinigų ir sumažinsite išmetamo maisto kiekį, neaukojant maisto saugos.
Pavyzdžiui, iš šaldytuve likusių daržovių (be pelėsio ir puvimo žymių) galima pasigaminti kiaušinių apkepą, makaronų užkepą ar paprastą troškinį. Likusį varškės gabalėlį paverskite blyneliais, apkepu ar įmaišykite į tešlą bandelėms.
Brinkstantis jogurtas ar kefyras tinka marinatams mėsai ar paukštienai, jei produktas dar nepasiekė „tinka vartoti iki“ ribos ir kvapas normalus. Visiškai prinokę ar suminkštėję vaisiai yra puikus pagrindas kokteiliams, glotniems vaisių kremams ar greitiems kepiniams.
Kaip planavimas padeda išvengti abejotino maisto
Geriausias būdas nesukti galvos, ar maistas dar tinka, yra jį suvalgyti laiku. Tai skamba paprastai, bet praktikoje labai padeda keli įpročiai, susiję su pirkinių ir meniu planavimu.
Prieš eidami į parduotuvę, pravartu trumpai peržvelgti šaldytuvą ir spinteles. Susirašykite, ko trūksta ir ką jau turite, kad nedubliuotumėte produktų, kurių dar nebaigėte. Pirkėjai dažnai prisiperka akcijinių produktų, o vėliau nesuspėja jų suvartoti.
Namuose pravartu turėti atskirą lentynėlę ar šaldytuvo skyrelį produktams, kurių vartojimo terminas artėja prie pabaigos. Juos matydami kasdien, lengviau įtrauksite į artimiausias vakarienes ar pietus ir išvengsite staigmenų pasibaigus galiojimui.
Tvarka šaldytuve ir šaldiklyje: mažiau atliekų, daugiau saugumo
Nuo to, kaip sudėliotas maistas šaldytuve, priklauso ir jo saugumas, ir šviežumo trukmė. Per karšta ar per šilta vieta gali paskatinti greitesnį gedimą, net jei formaliai data dar nepasibaigusi.
Šviežią mėsą ir žuvį laikykite apačioje, kur šaldytuvas paprastai būna vėsiausias, ir taip, kad sultys nevarvėtų ant kitų produktų. Pieną, kefyrą, jogurtą geriau laikyti ne durelėse, kur temperatūra labiau svyruoja, o giliau lentynose.
Šaldiklis dažnai tampa vieta „viskam sukrauti“. Užuot tiesiog užmetę maišelį, užrašykite datą ir trumpą pavadinimą. Taip lengviau matysite, ką reikia sunaudoti pirmiausia, o į giliausią kampą nenugrims užmiršti gaminiai, kurių kilmės nebeprisiminsite.
Kada pasitikėti nosimi, o kada – sveiku protu
Intuicija virtuvėje gali padėti, bet ji nėra neklystanti. Kai kurių bakterijų sukelta rizika nejuntama kvapu ar skoniu, todėl vien tik „atrodo gerai“ argumento nepakanka, ypač kalbant apie jautrius produktus.
Jei abejojate, ar produktas saugus, pagalvokite, kam jis bus patiekiamas. Vaikams, vyresnio amžiaus artimiesiems, nėščiosioms ir žmonėms, turintiems silpnesnę imuninę sistemą, geriau duoti tik tikrai šviežią ir patikimai laikytą maistą.
Galiausiai verta prisiminti paprastą taisyklę: jei kyla rimtų abejonių, maistą geriau išmesti ir šiuo atveju nebandyti „sutaupyti“. Prarasti kelis eurus kartais yra daug saugiau nei rizikuoti sveikata ir gerove.
