Kaip atrodys pasaulis 2050 metais? Mokslininkų prognozės žada pokyčius, kurie palies kiekvieną

Per artimiausius kelis dešimtmečius žmonija gali patirti didžiausius pokyčius savo istorijoje – nuo naujų valstybių ir kosminių stočių iki technologinio lūžio bei klimato krizės padarinių. Dalis šių prognozių jau paremta priimtais politiniais sprendimais ir patvirtintais moksliniais projektais.

Į ateities scenarijų žiūrint iki 2050 metų, aiškiai matyti ir įkvepiančios galimybės, ir pavojingi iššūkiai, kurie palies kasdienį kiekvieno žmogaus gyvenimą.

Kosminės lenktynės ir Marsas

Jau trečiajame šio amžiaus dešimtmetyje prasidės naujos kosminės lenktynės. Privati bendrovė „SpaceX“ deklaruoja tikslą dar šio dešimtmečio pabaigoje nuskraidinti pirmuosius žmones į Marsą ir pradėti ilgalaikę kolonizaciją.

NASA tuo pačiu metu planuoja savo pilotuojamą misiją į Marsą maždaug ketvirtajame dešimtmetyje, po „Artemis“ programos, kuri turi sugrąžinti žmones į Mėnulį. Kinija ir Rusija taip pat rengia planus ilgalaikiam įsitvirtinimui Mėnulio orbitoje ir paviršiuje.

Jei šie projektai pavyks, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Marse jau gali gyventi ir dirbti keli tūkstančiai žmonių, o planetų kolonizavimas taps nebe fantastika, o ilgo laikotarpio geopolitiniu projektu.

Klimatas, miestai ir ištekliai

Prognozuojama, kad apie 2050 metus 70 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Tai reikš milžinišką spaudimą infrastruktūrai, būstui ir transportui, bet kartu skatins išmanesnių, vadinamųjų išmaniųjų miestų plėtrą.

Klimato kaitos scenarijai išlieka niūrūs. Tyrimai rodo, kad iki amžiaus vidurio gali būti prarasta iki pusės Amazonės atogrąžų miškų, o Arkties vasaros be ledo gali tapti norma jau ketvirtajame dešimtmetyje. Vis daugiau regionų susidurs su geriamojo vandens trūkumu.

Demografinės projekcijos rodo, kad 2040–2050 metais pasaulio gyventojų skaičius artės prie 9 milijardų. Šiuo metu gimę jauni žmonės taps ta karta, kuriai teks spręsti energijos, maisto ir vandens paskirstymo klausimus bendrame klimato krizės kontekste.

Technologinis lūžis ir dirbtinis intelektas

Vienas daugiausiai diskusijų keliančių punktų – vadinamasis technologinis singuliarumas. Futuristas Raymondas Kurzweilas prognozuoja, kad apie 2045 metus dirbtinis intelektas gali pranokti žmogaus protinius gebėjimus ir pradėti sparčiai tobulėti be mūsų kontrolės.

Jau šiandien DI keičia pramonę, mediciną ir paslaugas, o iki 2050 metų pažangios automatizuotos sistemos ir savavaldžiai automobiliai gali tapti kasdienybe. Tai atvers naujas galimybes, bet kels klausimų dėl darbo rinkos, privatumo ir saugumo.

Europos valstybės tuo pačiu planuoja esminius posūkius energetikoje ir transporte. Prancūzija yra paskelbusi tikslą nuo 2040 metų uždrausti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimą, o panašius terminus svarsto ir kitos šalys.

Ateitis priklausys nuo dabarties pasirinkimų

2050 metų pasaulis beveik neabejotinai bus labiau urbanizuotas, technologiškai sudėtingesnis ir labiau priklausomas nuo skaitmeninių sistemų. Tuo pačiu jis bus pažeidžiamesnis klimato pokyčiams ir socialinei nelygybei.

Nors dalis prognozių atrodo grėsmingos, būtent dabartiniai politiniai sprendimai, investicijos į švarią energiją, švietimą ir etišką DI vystymą lems, ar ateities scenarijus bus labiau optimistinis, ar krizinio pobūdžio.

Todėl kalbėti apie 2050 metus svarbu ne kaip apie neišvengiamą likimą, o kaip apie rezultatą, kurį vis dar galime keisti šiandienos veiksmais.