Kaimynai stebėjosi, kodėl balandį sėju garstyčias: štai kaip šis triukas pakeis jūsų daržo derlių
Iš pradžių kaimynai stebėjosi, kai balandį tuščioje lysvėje pasėjau garstyčių, o ne ridikėlių ar žalumynų. Tačiau viską paaiškinus, dalis jų šį sprendimą netrukus pakartojo. Štai kodėl tai verta išbandyti ir jums.
Balandį atvirame grunte dar nėra daug kultūrų, kurias galima drąsiai auginti. Vis dėlto palikti lysvę tuščią – taip pat prasta mintis: ji greitai apželia piktžolėmis, o dirvožemis ima skursti. Todėl šį laiką, kai pagrindiniams sodinimams dar anksti, galima išnaudoti dirvai pagerinti – į neužimtą plotą pasėjant garstyčių.
Garstyčios šiuo atveju auginamos ne derliui, o kaip sideratas – augalas, skirtas dirvožemio kokybei gerinti. Svarbiausia jas laiku nupjauti, kol žalioji masė dar švelni, ir įterpti į dirvą arba palikti ant paviršiaus, kad supūtų. Taip žemė gauna papildomos organikos, kuria vėliau pasinaudoja kitos, jau pagrindinės, kultūros.
Sideratų būna įvairių, tačiau garstyčios dažnai pasirenkamos dėl patogumo ir greito efekto. Jas galima sėti pavasarį, vasarą ar net prieš žiemą, o balandžio sėja laikoma viena praktiškiausių.
Po žiemos dirva dažnai būna suslėgta, o pirmieji lietūs ant paviršiaus suformuoja plutą. Tokia žemė prasčiau praleidžia vandenį ir orą. Vien perkasti ir palikti nepakanka – ji gali vėl susislėgti per palyginti trumpą laiką.
Garstyčios, pasėtos balandį, greitai suformuoja žaliąją masę, padedančią dirvai „atsigauti“. Svarbu ir tai, kad iki laiko, kai sodinamos pagrindinės kultūros (balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje), garstyčios paprastai spėja atlikti savo darbą – jas galima nupjauti ir panaudoti kaip mulčią arba įterpti į dirvą.
Garstyčios nėra reiklios, tačiau rezultatą lemia kelios detalės. Jei po nupjovimo žaliąją masę planuojate užkasti, prieš sodinant ar sėjant kitas kultūras reikėtų palaukti apie 2–3 savaites, kad augalinės liekanos pradėtų irti ir realiai papildytų dirvą maisto medžiagomis.
Jei norite paįvairinti sideratus, verta apsvarstyti ir kitus variantus:
Vienas dažnai pasirenkamų augalų po garstyčių – facelija. Ji atspari vėsesniam orui ir greitai sudygsta. Facelija neturi daug bendrų ligų su kitomis daržo kultūromis, todėl tinka sėti prieš įvairius augalus. Be to, jos žiedai vilioja bites, tačiau sėklos paprastai kainuoja daugiau nei garstyčių.
Sunkesniems, molingiems dirvožemiams itin tinka avižos. Jos gerai purena žemę ir sukaupia daug organinės masės. Sėti galima anksti pavasarį arba rudenį.
Žieminiai rugiai, kaip ir sufleruoja pavadinimas, dažniausiai sėjami prieš žiemą. Jie slopina piktžoles, saugo dirvą nuo išplovimo ir iššalimo, o pavasarį nupjaunami ir įterpiami į žemę.
Lubinai praverčia tuomet, kai norisi papildyti dirvą azotu – po jų dirvoje jo paprastai padaugėja. Todėl jie tinka prieš kopūstus, cukinijas ar pomidorus, nors auga lėčiau nei garstyčios.
Aliejiniai ridikai poveikiu panašūs į garstyčias, tačiau kai kuriais atvejais dar efektyviau „pramuša“ tankesnius dirvos sluoksnius.
Vikiai taip pat fiksuoja azotą, todėl laikomi gera priemone dirvai praturtinti. Dažnai jie sėjami kartu su avižomis. Vikiai vertinami ir dėl to, kad gali būti tinkamas priešsėlis praktiškai daugeliui daržo kultūrų.
