Kada iš tiesų tampame suaugusiais? Mokslininkai sako, kad 18 metų riba gali būti klaidinanti

Daugelyje valstybių 18 metų laikoma riba, nuo kurios žmogus laikomas suaugusiu: jis gali balsuoti, sudaryti sutartis, prisiimti visą teisinę atsakomybę. Tačiau neuromokslininkai vis garsiau kelia klausimą, ar vien amžius kalendoriuje tikrai parodo tikrąją brandą.

Ši diskusija itin aktuali svarstant, pavyzdžiui, ar 16-mečiai turėtų balsuoti, ar teismuose vėlyvojo paauglystės amžiaus jaunuoliai turi būti vertinami kaip pilnai subrendę suaugusieji.

Smegenų branda – ne vienos dienos įvykis

Neuromokslininkai smegenų raidą dažnai apibūdina kaip du paraleliai vykstančius procesus: pilkosios ir baltosios medžiagos pokyčius. Paauglystėje pilkosios medžiagos kiekis mažėja, tačiau tai nėra blogas ženklas.

Vyksta vadinamasis sinapsių „genėjimas“ – nenaudojami ryšiai tarp nervinių ląstelių nyksta, o dažnai naudojami stiprėja. Taip smegenys tampa efektyvesnės, geriau prisitaikiusios prie aplinkos ir taupančios energiją.

Tuo pačiu metu auga baltosios medžiagos kiekis. Tai – mielinu padengti nerviniai takai, kurie veikia tarsi izoliacija laiduose ir užtikrina greitą ilgų atstumų signalų perdavimą.

Baltosios medžiagos takai jungia, pavyzdžiui, atlygio sistemas su sritimis, atsakingomis už planavimą ir savikontrolę. Tyrimai rodo, kad šie tinklai intensyviausiai bręsta paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje bei keičiasi iki maždaug trečiojo dešimtmečio pabaigos.

Kognitynės galios ir emocijos

Kita brandaus amžiaus apibrėžimo kryptis – kognitynės funkcijos: gebėjimas mąstyti logiškai, spręsti problemas, taikyti kritinį mąstymą. Daugelyje testų 16-mečiai jau pasiekia suaugusiųjų lygį.

Tačiau sprendimų priėmimas realiame gyvenime – ne vien logika. Tyrimai rodo, kad užduotyse, kur reikia įvertinti riziką ir laikytis savikontrolės, 18–21 metų jaunuoliai be papildomų emocinių ar socialinių dirgiklių elgiasi panašiai kaip vyresni suaugusieji.

Situacija pasikeičia, kai atsiranda stiprus emocinis fonas arba bendraamžių buvimas. Pavyzdžiui, priimant sprendimą draugų akivaizdoje ar reaguojant į gąsdinančius veidus, smegenų aktyvumas ir elgesys dažnai labiau primena jaunesnių paauglių, o ne brandžių suaugusiųjų modelį.

Tai reiškia, kad socialinė ir emocinė branda vėluoja palyginti su grynu intelektiniu pajėgumu. Jauni suaugusieji labai jautriai reaguoja į bendraamžių nuomonę, intensyviau išgyvena emocijas ir dėl to gali būti labiau linkę rizikuoti ar veikti impulsyviai.

Teisinės ribos ir „brendimo bangos“

Dėl šių skirtumų vis dažniau siūloma teisinėse sistemose atskirti biologinę, kognityvinę ir socialinę brandą. Kai kurie mokslininkai ragina išplėsti nepilnamečių teismų taikymo ribas iki vėlyvosios paauglystės ir ankstyvosios jaunystės.

Neuromokslas nesiūlo vienos stebuklingos datos, kai staiga tampame suaugę. Greičiau kalbama apie „brendimo bangas“ – skirtingos smegenų sritys ir gebėjimai subręsta skirtingu metu, o tai atsispindi elgesyje.

Be to, žmonių kelias į suaugystę labai skiriasi. Genetika, šeimos aplinka, stresas, socialinė ir ekonominė padėtis, švietimo galimybės – visa tai veikia, kaip greitai ir kokiu būdu bręstame.

Šiandien akivaizdu tik viena: kalendoriaus amžius yra patogus, bet netobulas rodiklis. Diskusijos dėl balsavimo teisės, baudžiamosios atsakomybės ar kitų teisių ribų vis labiau remiasi ne tik tradicija, bet ir tuo, ką apie žmogaus brandą pasako smegenų tyrimai.