Ką didikė nusinešė į kapą? 1110 metų kapavietėje rasti radiniai atskleidė slaptas dinastijos paslaptis
1110 metų senumo didikės kapavietėje rasti vertingi radiniai leido naujai pažvelgti į VII amžiaus prekybos tinklus ir Kinijos Tanų dinastijos, vadinamos „aukso amžiumi“, kasdienybę.
Šenšio provincijos archeologijos institutas 2022–2024 metais atliko kelių senovinių kapaviečių kasinėjimus Czianio apskrities Dzialio kaime. Tarp jų ypač išsiskyrė kariškio žmonos kapavietė, išduodanti aukštą moters socialinį statusą ir didelį turtą.
Ypatingai svarbi aiškiai nustatyta data – 698 m. gegužės 17 d. Ji leido be abejonių patvirtinti, kad kapas priklausė Ma San Nian, ir tiksliai nustatyti jos mirties laiką bei vietą. Kartu su ja buvo palaidotas prabangus asmeninės priežiūros reikmenų rinkinys iš aukso ir sidabro bei 19 puikiai išsilaikiusių persiškų monetų.
Persiškų monetų buvimas šioje kapavietėje rodo išskirtinę velionės padėtį ir jos aplinkos patrauklumą. Čia aptikti amatininkystės dirbiniai dera vietinius ir užsienietiškus stilius. Tai atskleidžia turtingą VII amžiaus prekybos tinklų ir kultūrinių mainų vaizdą vienu iš įtakingiausių Kinijos istorijos laikotarpių – Tanų dinastijos epochoje.
Kapavietė – „aukso amžiaus“ atspindys
Iš viso rasta 19 bronzinių, geležinių, akmeninių ir, ypač svarbių, auksinių bei sidabrinių artefaktų. Šie radiniai stiprina nuomonę, kad Tanų dinastija buvo vienas rafinuočiausių ir prabangiausių Kinijos istorijos laikotarpių, pasižymėjęs gausa, stabilumu ir dėl to klestėjusiu kultūriniu gyvenimu.
Archeologų teigimu, būtent dėl šios priežasties Ma San Nian kapavietėje aptikti itin meistriškai pagaminti asmeniniai daiktai, pavyzdžiui, jos kosmetikos rinkinys, beveik prilygstantis meno kūriniui. Tai dera su tuo, kad ji buvo dvaro dama, priklausiusi aukštajam visuomenės elitui.
Aukso ir sidabro plaukų aksesuarai
Kapavietėje rasti daiktai atskleidžia, kokio masto buvo imperija, kuriai ji priklausė, ir kaip plačiai siekė jos prekybiniai bei kultūriniai ryšiai.
Į pomirtinį pasaulį Ma San Nian nusinešė tai, kas jai buvo artimiausia ir brangiausia. Tarp radinių aptiktas bronzinis aštuoniakampis veidrodis, dekoruotas gėlių ir paukščių motyvais, auksinė segė plaukams bei auksinės šukos su itin kruopščiai atliktais ornamentais, filigranu ir grūdėtąja puošyba. Iš sidabro gaminių išsiskiria trikojo formos indas ir sidabrinė taurė, papuošta įspūdingais vynuogių ir sausmedžių atvaizdais.
Šie motyvai atskleidžia vakarietiškos ikonografijos įtaką kinų amatininkystei, skirtai aukštuomenei. Tanų dinastijos visuomenė buvo kosmopolitiška ir įvairialypė, o tai daugiausia lėmė aktyvūs Šilko kelio ryšiai.
Sasanidų Persijos monetos liudija plačius Kinijos kontaktus su anuomet žinomu pasauliu. Pasak vieno pagrindinių tyrėjų, ši kapavietė pateikia svarbių materialių įrodymų apie kultūrinę sąveiką ir tarptautinę prekybą Tanų dinastijos laikotarpiu.
Šie radiniai dar labiau sustiprina Tanų dinastijos, kaip vienos tarpusavyje labiausiai susijusių viduramžių imperijų, statusą. Globalūs ryšiai atsispindėjo net intymiausiuose, kasdieniuose daiktuose, kuriuos žmonės nešėsi su savimi į kapą šio spindinčio „aukso amžiaus“ metu.
Archeologai taip pat praneša apie 1100 metų senumo mumifikuotus vyro palaikus, rastus senovinėje turkio kasykloje Čilėje. Išsamūs smarkaus bukinio sužeidimo pėdsakai skelete leidžia manyti, kad vyras žuvo per nelaimingą atsitikimą – jam tikriausiai ant galvos ar kūno griuvo uolos masė arba įvyko kasyklos griūtis.
