JT branduolinės agentūros vadovas perspėja: be griežtų patikrų susitarimas su Iranu bus iliuzija
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi trečiadienį pareiškė, kad į bet kokį galimą susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, privalo būti įtrauktos „labai detalios“ priemonės Iranui tikrinti.
R. Grossi pabrėžė, kad patikimas Irano branduolinės programos verifikavimo režimas yra būtinas, ypač JAV prezidentui Donaldui Trumpui antradienį užsiminus, jog per artimiausias dvi dienas galėtų įvykti antrasis taikos derybų raundas.
„Iranas turi labai ambicingą ir plačią branduolinę programą. Todėl tam viskam reikės TATENA inspektorių buvimo; kitu atveju neturėsite susitarimo – turėsite susitarimo iliuziją“, – perspėjo R. Grossi.
Jis pridūrė esąs įsitikinęs, kad pasiekus šalių susitarimą TATENA bus paprašyta užtikrinti būtiną apsaugos priemonių ir patikros komponentą.
Pagal konfidencialią TATENA ataskaitą, kuri valstybėms narėms buvo išplatinta vasarį, Teheranas neleidžia agentūrai patekti į branduolinius objektus, kuriuos per 12 dienų trukusį konfliktą praėjusių metų birželį subombardavo Izraelis ir Jungtinės Valstijos.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad agentūra „negali patikrinti, ar Iranas sustabdė visą su sodrinimu susijusią veiklą“, taip pat negali nustatyti, koks yra „Irano urano atsargų dydis paveiktuose branduoliniuose objektuose“.
D. Trumpo administracija teigia, kad vienas svarbiausių karo tikslų yra neleisti Iranui įgyti branduolinio ginklo. Iranas tvirtina, jog branduolinių ginklų nekuria, ir atmeta jam siūlomus savo programos ribojimus.
Praėjusį savaitgalį Pakistane įvykęs pirmasis JAV ir Irano derybų raundas susitarimo neatnešė. Baltieji rūmai dėl to kaltino Iraną, esą šis atsisako atsisakyti branduolinių ambicijų.
Vis dėlto antradienį žiniasklaidoje pasirodę pranešimai, remiantis neįvardytu Irano diplomatu, neigė, kad derybos žlugo būtent dėl Irano branduolinių siekių.
Pasak TATENA, Iranas sukaupė 440,9 kilogramo urano, prisodrinto iki 60 proc. grynumo – tai, techniniu požiūriu, yra nedidelis žingsnis iki ginkluotės lygio, siekiančio apie 90 proc.
Ekspertai mano, kad tokio dydžio atsargos, jei Iranas nuspręstų militarizuoti programą, teoriškai galėtų leisti pagaminti iki 10 branduolinių bombų.
Pagal TATENA gaires, tokia itin prisodrinta branduolinė medžiaga įprastai turėtų būti tikrinama kas mėnesį.
Iranas jau seniai kartoja, kad jo programa yra taiki. Tačiau TATENA ir Vakarų valstybės teigia, jog Teheranas iki 2003 metų turėjo organizuotą branduolinių ginklų programą.
Trečiadienio spaudos konferencijoje R. Grossi taip pat sakė, kad agentūra patvirtino „spartų aktyvumo augimą“ branduoliniuose objektuose Šiaurės Korėjoje.
Šie komentarai atliepia daugelio užsienio stebėtojų vertinimą, kad Šiaurės Korėja, žlugus diplomatijai su JAV 2019 metais, ėmėsi veiksmų plėsti pagrindinį Jongbjono branduolinį kompleksą ir statyti papildomas urano sodrinimo aikšteles.
Praėjusių metų rugsėjį Pietų Korėjos susivienijimo ministras Chung Dong-young pareiškė, kad Pchenjanas eksploatuoja keturis urano sodrinimo objektus ir jie veikia kasdien.
Papildomi šaltiniai: AP.
