Jaučiate nuolatinę įtampą? Psichiatras atskleidė, kaip karo fone išsaugoti sveiką protą
Karo Irane pasekmės vis labiau veikia žmonių emocinę savijautą, o ekonominis neapibrėžtumas daugeliui kelia nerimą, sako psichiatras Kazuhiro Tajima.
Pasak specialisto, tokioje situacijoje natūralu patirti kontrolės praradimo jausmą, kuris ilgainiui gali peraugti į nerimo sutrikimus.
„Logiška, kad esant ekonominiam neapibrėžtumui patiriame kontrolės praradimo jausmą, o tai galiausiai veda į nerimo problemas“, – perspėjo jis.
Norint su tuo susidoroti, K. Tajima rekomenduoja rinktis tiek informacijos, kiek iš tiesų būtina, ir kartu stiprinti socialinius ryšius. Anot jo, būtent artima aplinka ir bendravimas yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių apsaugoti psichologinę gerovę nestabilumo laikotarpiais.
Specialistas taip pat pabrėžia kasdienių įpročių ir rutinos svarbą. Jo teigimu, nereikėtų atsisakyti įprasto laisvalaikio, sporto ar kitų veiklų, kurios padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą.
„Neturėtume laužyti kasdienės rutinos – laisvalaikio, sporto ar kitų veiklų. Deja, ekstremaliomis situacijomis ar esant ekonominiam neapibrėžtumui daugelis žmonių pirmiausia to atsisako, o tai tik didina nerimą“, – teigė psichiatras.
K. Tajima įsitikinęs, kad rūpestis savo socialine aplinka yra esminis.
„Bendravimas padės sušvelninti visus tuos padarinius, kurie gali griauti mūsų psichikos sveikatą. Turime stiprinti socialinius ryšius, kad šio ekonominio neapibrėžtumo metu netaptume izoliuoti“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, kai pritrūksta rutinos arba sumažėja bendravimo, žmonės ima nuolat suktis minčių apie problemas rate. O prisidėjus finansiniams rūpesčiams, nerimas dar labiau sustiprėja – pradedama galvoti, kaip sudurti galą su galu.
Krizės metu dalis žmonių, siekdami sutaupyti, pirmiausia atsisako laisvalaikio ir sporto. Vis dėlto psichiatras pataria elgtis priešingai.
„Atsisakyti laisvalaikio ar sporto yra klaida, nes tai padeda atsitraukti nuo rūpesčių. Šias veiklas būtina išlaikyti ar net skatinti, kad psichologiškai „persikrautume“, – aiškino jis.
Dar vienas svarbus dalykas, anot K. Tajimos, yra prasmės jausmas ir suvokimas, kad esi reikalingas.
„Nėra nieko blogiau nei jaustis nenaudingu“, – teigė jis, rekomenduodamas užsiimti veiklomis – tiek laisvalaikio, tiek darbo – kurios suteikia pasitenkinimo ir leidžia jaustis geriau.
Pasak psichiatro, neapibrėžtumo laikotarpiu vėl ryškėja ir dalijimosi, bendradarbiavimo ekonomikos tendencijos.
„Matome mainų – šiuo atveju skaitmeninių – atgimimą, kuris gali padėti visuomenei jaustis taip, lyg visi būtume naudingi“, – sakė jis.
Kaip pavyzdį K. Tajima pateikė platformą „Saco“, kurią jis su kitu verslininku įkūrė tam, kad žmonės galėtų keistis įgūdžiais ir paslaugomis, o mainų „valiuta“ būtų laikas. Anot jo, šią idėją planuojama plėsti ir į kitas šalis.
Augant geopolitinei įtampai ir brangstant pragyvenimui, psichikos sveikatos apsauga, K. Tajimos teigimu, tampa dar svarbesnė – tai padeda atlaikyti ekonominius iššūkius ir stiprina visuomenės atsparumą krizės metu.
