Italijos premjerė keičia kursą: paaiškėjo, kodėl ryšys su Donaldu Trumpu tapo per brangus
Roma – Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį sieks iš naujo sustiprinti savo politinę darbotvarkę po praėjusį mėnesį patirto skaudaus pralaimėjimo referendume. Prie nepalankių rezultatų, pasak jos koalicijos atstovų, prisidėjo augančios energijos kainos ir visuomenės reakcija į jos ryšius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Karas sukėlė neapibrėžtumą, o tarp žmonių, kuriuos gąsdina augančios degalų kainos, įsigalėjo baimės jausmas“, – po rinkiminės nesėkmės teigė Paolo Barelli, dešiniųjų centro partijos „Forza Italia“ frakcijos seniūnas ir valdančiosios koalicijos narys.
Kalbėdama parlamente G. Meloni planuoja pristatyti politinį „perkrovimą“: jos darbotvarkės centre turėtų atsidurti energetinis saugumas, o retorikoje – aiškesnis atsiribojimas nuo D. Trumpo.
Praėjusį savaitgalį įvykęs jos ryškus vizitas Persijos įlankos šalyse tapo pirmuoju ženklu, kad energetinis saugumas tampa esmine politinės strategijos ašimi. Ši kryptis įvardijama kaip nacionalinio intereso klausimas.
Kalboje taip pat turėtų būti paliestos jos rinkėjams svarbios temos – saugumas ir migracija. Be to, tikimasi, kad bus akcentuojamos jau įgyvendintos priemonės, pavyzdžiui, mažinti degalų akcizai, kuriais siekiama sušvelninti kainų šuolio poveikį gyventojams ir verslui. Šios žinutės skelbiamos po Italijos banko penktadienį publikuotos ataskaitos, kurioje ekonomikos augimo prognozės buvo mažinamos dėl išskirtinai didelio neapibrėžtumo.
Energetikos tema neišvengiamai palies ir Italijos santykius su Briuseliu.
G. Meloni vadovaujama vyriausybė argumentuoja, kad Europos Sąjunga turėtų lanksčiau taikyti fiskalines taisykles, o energetikos krizė esą yra pagrindas sušvelninti su energijos saugumu susijusius išlaidų ribojimus.
Trečiadienį ministras pirmininko pavaduotojas Matteo Salvini pareiškė, jog tai – vyriausybės „prioritetas“, o ES skolos taisykles palygino su „tramdomaisiais marškiniais“. Tuo pat metu Europoje pasigirsta ir atsargesnių signalų apie galimą lankstumą: Prancūzijos atstovas Europos Komisijoje Stéphane Séjourné teigė, kad Bendrija, atsižvelgdama į krizę, neatmeta didesnio taisyklių pritaikomumo.
G. Meloni pozicijos korekcijos apima ir užsienio politiką: po referendumo jos tonas D. Trumpo atžvilgiu tapo griežtesnis. Praėjusią savaitę interviu valstybinei televizijai „RAI“ ji pabrėžė, kad nors iš sudėtingų transatlantinių santykių yra „mažai naudos“, jos prioritetas – „ginti nacionalinius interesus“.
„Kai nesutinkame, tai ir pasakome – ir šį kartą mes nesutinkame“, – teigė G. Meloni.
Antradienį jos biuras dar kartą sustiprino šią žinutę, pabrėždamas suderinamumą su Europos partneriais dėl būtinybės „saugoti civilinę infrastruktūrą“. Tai nuskambėjo po pakartotinių D. Trumpo grasinimų taikytis į Irano elektrines ir tiltus.
Kovo pabaigoje Italija atsisakė leisti JAV bombonešių misijai leistis Sicilijoje esančioje bazėje pakeliui į Artimuosius Rytus, nors G. Meloni tvirtino, kad tai nereiškia konflikto su Vašingtonu.
Vis dėlto nedidelė įtampa su Vašingtonu, kai kurių jos sąjungininkų nuomone, galėtų net padėti. Koalicijos viduje teigiama, kad anksčiau itin šilti premjerės santykiai su D. Trumpu tapo politine našta ir prisidėjo prie referendumo pralaimėjimo.
„Iki tol, kol prasidėjo karas su Iranu, buvome priekyje, o tada įvyko dramatiškas kritimas“, – leidiniui „POLITICO“ sakė vienas koalicijos įstatymų leidėjas, referendumo pralaimėjimą siedamas su karu Artimuosiuose Rytuose. „Gerai ar blogai, kolektyvinėje vaizduotėje dešinieji buvo siejami su Donaldu Trumpu“, – pridūrė jis.
LUISS universiteto viešosios teisės profesorius Nicola Lupo teigė, kad referendumo rezultatai ir apklausos rodo: pernelyg artimas siejimas su D. Trumpu turi politinę kainą. Pasak jo, visoje Europoje tapo „toksiška – net ir dešinėje – būti laikomam artimu Trumpui“.
Vyriausybė atmetė galimybę rengti pirmalaikius rinkimus, motyvuodama pasauliniu nestabilumu ir energetiniais sukrėtimais. Vis dėlto G. Meloni politinė ateitis priklausys nuo to, kaip vystysis tarptautinė krizė ir kaip bus vertinamas jos artumas tiems, kurie laikomi šios krizės architektais. Ne mažiau svarbu ir tai, ar jai pavyks išlaikyti koalicijos vienybę bei įgyvendinti planuojamus rinkimų sistemos pakeitimus, kurie laimėjusiai partijai suteiktų didesnę parlamentinę daugumą.
Italijos vyriausybė neleidusi lėktuvams, dalyvaujantiems kare su Iranu, naudotis baze, tačiau Roma tvirtina, kad tai nereiškia, jog bazės uždaromos kitoms JAV reikmėms.
Pralaimėjimas referendume parodė, kad ministrė pirmininkė nėra nepažeidžiama. Tačiau opozicijai, norint perimti iniciatyvą ir išstumti ją iš valdžios, reikės susivienyti.
Antradienį atsistatydino du aukšto rango Teisingumo ministerijos pareigūnai, kurie yra tiriami baudžiamosiose bylose. Tuo pat metu premjerė esą spaudė pasitraukti ir vieną ministrą.
Opozicija jaučia, kad anksčiau itin populiari ministrė pirmininkė dabar gali būti įveikiama rinkimuose, kurie numatomi kitais metais.
