Ant prarajos ribos: Vengrija rizikuoja prarasti 10 mlrd. eurų, jei nenusileis Briuseliui

Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras ketina Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen išsiųsti laišką, kuriame išdėstys savo Vyriausybės poziciją dėl sąlygų, siejamų su Vengrijai įšaldytų Europos Sąjungos lėšų atlaisvinimu. Pasak jo, dalis reikalavimų yra politiškai jautrūs, todėl Budapeštas neketina aklai įgyvendinti visų Briuselio lūkesčių.

Premjeras apie tai kalbėjo po pirmojo naujosios Vyriausybės kabineto posėdžio. Jis kartoja, kad sieks susigrąžinti apie 17 mlrd. eurų paramos, kuri buvo sustabdyta ankstesnės Viktoro Orbáno Vyriausybės laikotarpiu, Europos Komisijai keliant abejonių dėl korupcijos rizikų ir teisinės valstybės principų laikymosi.

Dalis pinigų gali „sudegti“

Magyaras pabrėžė, kad svarbi dalis įšaldytos sumos susijusi su ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone. Jo teigimu, maždaug 10 mlrd. eurų šios programos lėšų yra rizikoje, nes nepanaudotos jos gali nebepriklausyti Vengrijai, jei iki nustatytų terminų nebus pasiektas susitarimas ir nepajudės įgyvendinimas.

Europos Sąjunga pastaraisiais metais vis dažniau taiko sąlygiškumo principą, kai finansavimas siejamas su aiškiais įsipareigojimais dėl teisės viršenybės, viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvios kovos su sukčiavimu. Vengrijos atvejis tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip Briuselis gali riboti pinigų srautus, kai valstybė narė, Europos Komisijos vertinimu, nepašalina sisteminių rizikų.

Kokios sąlygos kelia didžiausią ginčą?

Premjeras nurodė, kad dalis kliūčių yra techninės ir susijusios su konkrečių projektų architektūra. Jis minėjo Vengrijos plėtros banko kapitalizavimo klausimą, specialios projektų įmonės kūrimą ir tai, kaip suplanuoti transporto bei geležinkelių investicijas, kad jos atitiktų Europos Komisijos reikalavimus.

Taip pat, pasak jo, rengiami planai nuomos būsto projektams ir energijos efektyvumo programoms. Magyaras teigė, kad šalis peržiūri ankstesnės Vyriausybės parengtą nacionalinę plėtros programą ir ketina ją pateikti Europos Komisijai iki gegužės pabaigos.

„Rytoj išsiųsiu išsamų laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriame aprašysiu, kur galime būti lankstūs, o kur negalime“, – sakė Péteris Magyaras.

Specialūs mokesčiai: Briuselio prašymas ir Budapešto atsisakymas

Viena jautriausių temų, kurią įvardijo Magyaras, yra Europos Komisijos lūkestis palaipsniui atsisakyti dalies specialių sektorinių mokesčių. Vengrija pastaraisiais metais taikė papildomus mokesčius kai kuriems sektoriams, įskaitant bankus ir energetikos bendroves, o Europos Komisija tokius sprendimus ne kartą kritikavo kaip galinčius iškreipti rinką ir mažinti investicinį patrauklumą.

Magyaras pripažino, kad toks pokytis teoriškai galėtų būti naudingas ekonomikai, tačiau pabrėžė biudžeto realybę. Jis aiškino, kad dabartinėje fiskalinėje situacijoje Vengrijos Vyriausybė neįsipareigos greitai atsisakyti šių mokesčių, net jei tai yra viena iš sąlygų, aptariamų derybose.

„Europos Komisija tikisi, kad Vyriausybė palaipsniui atsisakys kai kurių specialių mokesčių, tačiau dabartinėje biudžeto situacijoje to įsipareigoti negalime“, – sakė Péteris Magyaras.

Premjeras kartu teigė esąs įsitikinęs, kad kompromisas bus rastas, nors dalį „raudonųjų linijų“ jis aiškiai nubrėš dar prieš prasidedant intensyviausioms deryboms. Jo teigimu, laiške bus įvardyta, kur Vengrija gali nusileisti, o kur kompromisas, Vyriausybės vertinimu, būtų žalingas šalies ekonomikai ir gyventojams.

Taip pat patvirtinta, kad kitą savaitę į Budapeštą atvyks aukšto lygio Europos Komisijos delegacija penkių dienų derybų raundui dėl įšaldytų lėšų. Šis vizitas, tikėtina, taps vienu svarbiausių etapų sprendžiant, ar Vengrija artimiausiais mėnesiais realiai pasieks finansavimo atlaisvinimą.