Europa prie prarajos ribos: naujas kainų šokas bus dar skaudesnis nei po Rusijos invazijos

Europa dar nebuvo iki galo atsigavusi po ankstesnės energetikos ir pragyvenimo brangimo bangos, kai į ją smogė nauja krizė – ir šįkart ji gali būti dar skaudesnė.

Londone vis dažniau skamba pyktis, o ne vien nuovargis. Britams pasakymas, kad jie yra „fed up“, reiškia ne šiaip susierzinimą – tai rimtas įniršis. Ir taip jaučiasi ne tik Jungtinės Karalystės gyventojai.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keir Starmer praėjusią savaitę kalbėjo taip, kaip, regis, mąsto daugelis europiečių: jis teigė esantis pavargęs nuo situacijos, kai rinkėjai ir verslas patiria finansinį smūgį „dėl Putino ar Trumpo veiksmų visame pasaulyje“.

Europa vos pradėjo atsigauti po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos energetikos kainų šoko ir infliacijos šuolio, kai situaciją paaštrino Donald Trump, Benjamin Netanyahu ir karinė eskalacija prieš Iraną.

Analitikai perspėja, kad jei Hormuzo sąsiauris – viena svarbiausių pasaulio prekybos arterijų – laivybai liks faktiškai uždarytas dar savaitę ar dvi, energijos kainų šokas gali peraugti į realius degalų, trąšų ir pramonės žaliavų trūkumus. Pirmieji smūgį pajustų Azijos importuotojai, tačiau pasekmės greitai persimestų į Europą. Kartu kiltų ir maisto kainos.

JAV, blokuodamos Iraną ir jo eksportą, prisideda prie pasiūlos spaudimo, kuris Europos vyriausybėms gali sukelti apčiuopiamą ekonominį, socialinį ir politinį skausmą. Tai vyksta tuo metu, kai rinkėjai jau dabar ypač nepatenkinti pragyvenimo kaina.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį nurodė, kad Europos Sąjungos išlaidos iškastinio kuro importui per 44 konflikto dienas išaugo daugiau kaip 22 mlrd. eurų.

„Hormuzo sąsiauris iš esmės yra uždarytas ir žmonės iš karto pajunta poveikį. Degalinėje, parduotuvėje ir namų ūkių sąskaitose. Tai, ką matome Artimuosiuose Rytuose, nėra tolima krizė. Pasaulyje, kuriame viskas susiję, poveikis yra tiesioginis ir momentinis“, – sakė U. von der Leyen.

Nors kainos jau kilo daugiau nei mėnesį, ekonominis karo poveikis, pasak apžvalgininkų, dar tik stiprės. Naftos kroviniai, išplaukę iš Persijos įlankos iki konflikto pradžios, daugiausia jau pasiekė paskirties vietas, o tai reiškia, kad rinka pereina į pavojingesnę fazę.

Jungtinių Arabų Emyratų pramonės ministras Sultan al Jaber ketvirtadienį įspėjo, kad rinka atsidūrė „kritinėje kryžkelėje“, o greitas ir besąlygiškas Hormuzo sąsiaurio atidarymas būtinas „pasaulio ekonomikos stabilumui“. Tačiau taip neįvyko.

JAV ir Irano deryboms žlugus, D. Trumpas paskelbė Irano blokadą, kuri persidengia su paties Irano vykdomu sąsiaurio blokavimu. Aiškios išeities kol kas nematyti.

Europoje tai reiškia dar ilgiau trunkančias aukštesnes kainas degalinėse, kai naftos kaina vėl perkopė 100 JAV dolerių už barelį. Daugelis Europos valstybių taip pat smarkiai priklauso nuo dujų – tiek namų ūkiams, tiek pramonei – todėl prognozuojama, kad žiemos šildymo sezonas gali atnešti dar didesnes išlaidas.

Jungtinėje Karalystėje vienas svarbiausių analitinių centrų „Resolution Foundation“ skaičiuoja, kad vidutinis namų ūkis šiemet bus 480 svarų sterlingų skurdesnis, nei būtų buvęs, jei karo nebūtų. Organizacijos vyriausiasis ekonomistas James Smith pabrėžė, kad žala namų ūkių finansams šiais metais „didžiąja dalimi jau padaryta“.

Tačiau netrukus skausmingas kainų augimas gali virsti ir realiais trūkumais. Oro uostai praėjusią savaitę perspėjo, kad jei sąsiauris liks uždarytas dar tris savaites, Europos Sąjungoje „sisteminis reaktyvinių degalų trūkumas gali tapti realybe“.

Čikagos universiteto politologijos profesorius Robert Pape prognozavo, kad Azijos importuotojai, kurie yra labiausiai paveikti ir iš Artimųjų Rytų importuoja daugiausia naftos bei dujų, „agresyviai konkuruos dėl alternatyvių tiekimo šaltinių“. Tokiu atveju, pasak jo, Europos importuotojai susidurs ir su aukštesnėmis kainomis, ir su mažesniu prieinamumu.

Jo vertinimu, energijai imlios šakos – chemijos pramonė, metalurgija ir gamyba – gali pradėti mažinti apimtis.

Augančios energijos kainos gali smogti ir maisto krepšeliui. Maisto kainoms įtaką daro brangstančios trąšos bei jų pasiūlos ribojimai – tai taip pat vienas iš sąsiaurio uždarymo padarinių.

Jungtinėje Karalystėje maisto ir gėrimų gamintojus vienijanti organizacija skelbia tikinti, kad iki 2026 m. pabaigos maisto infliacija gali siekti iki 10 proc., nors iki karo buvo prognozuota 3,2 proc. Net ir ši nauja prognozė buvo parengta prieš dvi savaites, remiantis prielaida, kad sąsiauris bus atvertas per dvi–tris savaites. Kol kas tokio scenarijaus nematyti.

Kai kurie naftos rinkos stebėtojai jau ruošiasi blogiausiam. Tyrimų paslaugos „Commodity Context“ analitikas Rory Johnston praėjusį mėnesį teigė, kad užsitęsęs sąsiaurio uždarymas Vakarams ir dideles pajamas turinčioms Azijos šalims reikštų „kankinančiai aukštas kainas“, o skurdesnėms valstybėms – „ūmų fizinį degalų trūkumą“.

Tokios krizės neretai sukelia nenuspėjamą politinę reakciją. Airijoje, kuri yra viena turtingiausių Europos Sąjungos valstybių pagal BVP vienam gyventojui, vyriausybė savaitgalį buvo priversta paskelbti 500 mln. eurų vertės degalų mokesčių mažinimą. Taip siekta numalšinti protestuotojus, blokavusius pagrindinius uostus ir kelius dėl augančių kainų – protestai tuo pačiu dar labiau pakurstė baimes dėl degalų trūkumo.

„Nesuprantama, kad atsidūrėme ant slenksčio prarasti naftos perdirbimo pajėgumus šalyje būtent per precedento neturintį pasaulinį energijos tiekimo trūkumą. Tai visiškai nelogiška“, – sakė Airijos ministras pirmininkas Micheál Martin.

Keir Starmer teigė, kad jo vyriausybė „kol kas“ laikysis esamų priemonių. Tuo pat metu Jungtinės Karalystės iždo vadovė kritikavo buvusios ministrės pirmininkės Liz Truss plataus masto pagalbą dėl išaugusių sąskaitų už energiją, pavadindama ją klaida. Energetikos sektoriaus atstovai tikisi, kad naujas planas gali būti pristatytas kitą antradienį.

Jungtinė Karalystė finansiškai gali nebeišgalėti dar kartą kompensuoti visų sąskaitų. Tačiau politiškai Keir Starmer gali nebeišgalėti to nedaryti.