Europa įspėja Lietuvą: savivaldybėms trūksta pinigų, pasekmes pajus gyventojai

Perteklinis nacionalinės valdžios reguliavimas ir ribotos galimybės didinti nuosavus pajamų šaltinius riboja Lietuvos savivaldybių finansinį savarankiškumą – jis išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tai nurodoma Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso parengtose Europos vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo Lietuvoje monitoringo rekomendacijose, pristatytose balandžio 16 dieną Vilniuje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos kasmetiniame narių atstovų suvažiavime.

Ataskaitą rengę Europos Tarybos ekspertai pažymi, kad savivaldybių veiklos savarankiškumą mažina perteklinis nacionalinio lygmens reguliavimas savivaldybių funkcijų srityse. Taip pat pabrėžiama, jog savivaldybės išlieka priklausomos nuo valstybės dotacijų ir gyventojų pajamų mokesčio, o joms skiriami finansiniai ištekliai ne visada atitinka pavestų funkcijų apimtį, sudėtingumą ir teisinę atsakomybę.

„Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongresas rekomenduoja Lietuvos Vyriausybei stiprinti savivaldybių fiskalinį savarankiškumą ir užtikrinti, kad savivaldybių finansiniai ištekliai būtų pakankami ir proporcingi jų kompetencijoms“, – pristatydamas monitoringo išvadas teigė Lietuvoje viešintis Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso generalinis sekretorius Mathieu Mori.

Skaičiuojama, kad savivaldybių savarankiškos lėšos sudaro tik apie 17–20 proc. jų biudžetų, o likusią pajamų dalį nustato Vyriausybė ir Seimas. Tokį nuolatinį fiskalinį disbalansą fiksuoja ir Europos Sąjungos institucijos, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymi, kad, nepaisant stabilių pajamų, Lietuvos savivaldybių savarankiškos pajamos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje.

„Nors vienas esminis teigiamas pokytis įvyko – savivaldai buvo perduota teisė disponuoti valstybės žeme, likusios Europos Tarybos ekspertų išvados kartojasi ne vienerius metus. Tai rodo įsisenėjusias problemas ir sisteminį požiūrį į savivaldą, kurią neva vis dar reikia kontroliuoti nepaisant gyventojų jai suteikto pasitikėjimo mandato. Tuo tarpu didesnis savivaldybių savarankiškumas yra logiškas ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir realiai stiprintų visą valstybę bei didintų pilietinį atsparumą“, – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos teigimu, viena svarbiausių savivaldybių savarankiškumo prielaidų būtų galimybė pačioms bent iš dalies reguliuoti pagrindinį savo pajamų šaltinį – gyventojų pajamų mokestį – ir ne visiškai priklausyti nuo centrinės valdžios sprendimų. Taip pat pabrėžiama, kad valstybė turėtų pilnai finansuoti savivaldybėms deleguotų funkcijų įgyvendinimą, nes dabar šį trūkumą savivaldybės priverstos dengti iš ribotų savarankiškųjų pajamų.

Europos Tarybos ekspertai atkreipia dėmesį ir į, jų vertinimu, nepagrįstai ribojamas savivaldybių skolinimosi galimybes – rekomenduojama šiuos ribojimus peržiūrėti ir skolinimosi potencialą didinti.

Kaip ir ankstesnėse ataskaitose, šiemet Kongresas taip pat rekomenduoja suteikti Lietuvos savivaldybių asociacijai teisę kreiptis į administracinius teismus bylose, susijusiose su vietos savivaldos teisėmis. Be to, siūloma suteikti specialų teisinį statusą Vilniui, pripažįstant jo išskirtines sostinės funkcijas.

Rekomendacijos buvo patvirtintos Strasbūre kovo 30–balandžio 2 dienomis vykusioje Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso 50-ojoje sesijoje.

Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongresas vertina demokratijos būklę vietos ir regionų lygmeniu 46 šalyse narėse. Skelbdamas monitoringo ataskaitas, Kongresas analizuoja, kaip valstybėse įgyvendinamos Europos vietos savivaldos chartijos nuostatos. Lietuvoje ši chartija ratifikuota 1999 metais.