Elektros kaina didmeninėje rinkoje Lietuvoje per savaitę šoktelėjo net 84 proc. ir pasiekė 123,80 euro už megavatvalandę (MWh). Nors didmeninės kainos pokytis ne visiems gyventojams iš karto atsispindi sąskaitose, elektros vartojimo įpročiai gali padėti sumažinti mėnesio išlaidas.
Didžiausią efektą duoda ne šviesos išjungimas kelioms minutėms, o daug elektros naudojančių prietaisų kontrolė. Elektrinis vandens šildytuvas, džiovyklė, orkaitė ar elektrinis šildymas gali sudaryti nemažą vartojimo dalį. Turintiems biržos planą svarbus ir laikas, kada šie prietaisai įjungiami.
Elektros kaina per savaitę šoktelėjo 84 proc.
„Elektrum Lietuva“ duomenimis, praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 123,80 euro už MWh. Latvijoje ji pakilo iki 123,83 euro už MWh. Abiejose šalyse augimas siekė 84 proc.
Estijoje kainos augo dar sparčiau. Jos padidėjo 112 proc. ir pasiekė 93,07 euro už MWh. Kainų šuolis fiksuotas ir platesniame „Nord Pool“ regione.
Viena pagrindinių priežasčių buvo sumažėjusi pigesnės elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių. Saulės elektrinių gamyba per savaitę smuko 22 proc. ir buvo mažiausia nuo balandžio. Vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 25 proc.
Baltijos šalyse saulės elektrinių gamyba per savaitę krito 30 proc. Lietuvoje tuo metu pagaminta 193 GWh elektros, arba 12 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę. Šalis pati pasigamino 86 proc. suvartotos elektros.
Pirmiausia patikrinkite, kas namuose naudoja daugiausia elektros
Norint sumažinti sąskaitą, verta pradėti nuo daugiausia energijos naudojančių prietaisų. Daug elektros gali pareikalauti vandens šildymas, elektrinis šildymas, džiovyklė, orkaitė ir dažnai naudojama indaplovė. Smulki buitinė technika paprastai turi mažesnę įtaką.
Paprastas būdas įvertinti prietaiso sąnaudas – pažiūrėti jo galią ir naudojimo trukmę. 2 kW galios prietaisas, veikiantis vieną valandą, sunaudoja apie 2 kWh elektros. Kuo ilgiau ir dažniau jis veikia, tuo didesnė įtaka sąskaitai.
Todėl nebūtina pradėti nuo telefono įkroviklio traukimo iš lizdo. Daugiau naudos gali duoti rečiau naudojama džiovyklė arba trumpesnis elektrinio boilerio veikimo laikas. Didžiausią dėmesį verta skirti tiems prietaisams, kurie elektrą paverčia šiluma.
Skalbyklę ir indaplovę kraukite pilnas
Skalbimo mašiną verta jungti tada, kai susikaupia pilnas skalbinių kiekis. Jei drabužiai nėra stipriai sutepti, dažnai pakanka žemesnės temperatūros programos. Didelė dalis skalbimo metu sunaudojamos energijos tenka vandeniui pašildyti.
Panašus principas galioja ir indaplovei. Geriau ją paleisti pilną, o ne kelis kartus plauti nedidelį indų kiekį. Jei yra ekonominė programa, kasdieniam plovimui dažnai verta rinktis būtent ją.
Džiovyklė gali būti vienas daugiau elektros sunaudojančių buitinių prietaisų. Šiltu ir sausu oru dalį skalbinių galima išdžiovinti natūraliai. Jei naudojama džiovyklė, prieš tai verta rinktis didesnį skalbyklės gręžimo greitį, kai tai leidžia audinys.
Virtuvėje elektros galima sutaupyti be didelių pastangų
Orkaitės nereikėtų kaitinti ilgiau, nei būtina konkrečiam patiekalui. Gaminant kelis patiekalus galima suplanuoti juos taip, kad orkaitės nereikėtų pakartotinai įkaitinti. Mažoms porcijoms kartais ekonomiškesnis gali būti mažesnis prietaisas.
Verdant ant elektrinės kaitlentės puodą verta uždengti dangčiu. Taip šiluma prarandama lėčiau, o maistas greičiau pasiekia reikiamą temperatūrą. Puodo dydį taip pat verta derinti prie kaitvietės.
Elektriniame virdulyje geriau virti tik tiek vandens, kiek tuo metu reikia. Nuolat kaitinant pilną virdulį vienam puodeliui dalis energijos sunaudojama be reikalo. Tai nedidelis pokytis, tačiau kartojamas kelis kartus per dieną.
Šaldytuvo temperatūros nereikia nustatyti maksimaliai žemos
Šaldytuvas veikia visą parą, todėl jo efektyvumas svarbus visus metus. Europos Komisijos rekomendacijose kaip tinkama šaldytuvo temperatūra nurodoma apie 4 °C. Šaldiklyje pakanka maždaug –18 °C.
Šaldytuvo nereikėtų statyti prie radiatoriaus ar kito šilumos šaltinio. Taip pat svarbu neuždengti vietų, per kurias prietaisas išskiria šilumą. Kuo sunkiau šaldytuvui palaikyti nustatytą temperatūrą, tuo daugiau elektros jis naudoja.
Į šaldytuvą nereikėtų dėti dar karšto maisto. Pirmiausia jam galima leisti atvėsti iki saugios temperatūros. Taip šaldytuvui nereikės papildomai dirbti šalinant į vidų patekusį šilumos kiekį.
Turintiems biržos planą svarbi ne tik elektros suma, bet ir valanda
Gyventojams, kurių elektros tarifas tiesiogiai priklauso nuo biržos kainos, vartojimo laiką verta planuoti pagal konkrečios dienos kainas. Skalbimą, indaplovę ar elektromobilio įkrovimą galima perkelti į pigesnes valandas. Vien taisyklė „naktį visada pigiau“ nėra patikima.
Kitos dienos valandinės kainos leidžia iš anksto suplanuoti didesnį vartojimą. Jei tarp pigiausios ir brangiausios valandos susidaro didelis skirtumas, vartojimo perkėlimas gali būti juntamas. Fiksuoto tarifo plano turėtojams toks valandinis planavimas tiesioginės naudos paprastai neduoda.
Tačiau ir fiksuoto plano atveju mažesnis bendras suvartojimas reiškia mažesnes išlaidas. Todėl svarbiausia mažinti bereikalingą didelės galios prietaisų naudojimą. Vien tik vartojimo perkėlimas į kitą paros laiką tokiu atveju sąskaitos nesumažins.
Budėjimo režimas irgi kainuoja, bet nuo jo pradėti nebūtina
Televizoriai, žaidimų konsolės, kompiuterinė įranga ir kiti prietaisai gali naudoti elektrą net tada, kai aktyviai neveikia. Ilgam išvykstant dalį jų galima visiškai išjungti. Patogu naudoti ir jungiklius turinčius ilgintuvus.
Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad vien išjungus kelis įkroviklius sąskaita sumažės dramatiškai. Pirmiausia verta ieškoti prietaisų, kurių galia didelė ir kurie veikia ilgai. Būtent ten dažniausiai slypi didžiausias taupymo potencialas.
Elektros suvartojimas Lietuvoje išaugo
Praėjusią savaitę Lietuvoje suvartota 226 GWh elektros energijos. Tai 6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Visose Baltijos šalyse vartojimas padidėjo 2 proc. ir pasiekė 476 GWh.
Tuo pat metu elektros gamyba Baltijos šalyse sumažėjo 10 proc. ir siekė 345 GWh. Regionas pats pasigamino apie 72 proc. suvartotos elektros. Sumažėjusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių tapo vienu pagrindinių kainų augimo veiksnių.
