Ekspertai skambina pavojaus varpais: ši maisto pramonės formulė prisideda prie nutukimo epidemijos

Nutukimo epidemija šiandien paliečia beveik kiekvieną šalį. Už asmeninių dramų, kaip Carole ar Rogelio istorijos, slypi milžiniška maisto industrija, kuri dešimtmečius kūrė produktus pagal vieną logiką – kad jų suvalgytume kiek įmanoma daugiau.

Nuo paauglystės Carole dienos sukosi apie bulvių traškučius, bandeles ir saldžius gėrimus. Kuo blogiau jautėsi dėl svorio ir patyčių, tuo daugiau valgė. Ji pateko į užburtą ratą, kuris baigėsi beveik mirtinu nutukimu ir skrandžio apylankos operacija.

Cukraus, riebalų ir druskos formulė

Maisto technologai puikiai žino, kad druska suteikia „skonio pliūpsnį“, riebalai – malonų pojūtį burnoje, o cukrus daugeliui žmonių yra stipriausias traukos taškas. Pramonė išvystė vadinamąjį pasitenkinimo tašką – tokį cukraus kiekį, kuris sukelia didžiausią potraukį ir skatina suvalgyti daugiau.

Tyrimais nustatyta, kad ultraapdoroti produktai dažnai yra labai kaloringi, tačiau menkai sotūs. Tai reiškia, kad žmogus nesijaučia pavalgęs ir nesąmoningai viršija jam reikalingą kalorijų normą. Nutukimas tapo ne tik asmeninio pasirinkimo, bet ir aplinkos, kurią mokslininkai vadina „nutukimą skatinančia“, pasekme.

Industrijos ir politikos susikirtimas

Net pati „Nestlé“ vidiniame dokumente pripažino, kad daugiau kaip 60 proc. jos produktų neatitinka pripažintų sveikatai palankių kriterijų. Tačiau, paklausta apie priklausomybę, bendrovė atkerta, kad jos tikslas – „subalansuota mityba“, ir bet kokias privalomas ribojančias priemones sutinka labai nenoriai.

Meksikoje, kur daugiau kaip trys ketvirtadaliai suaugusiųjų turi antsvorį arba yra nutukę, priimtas saldintų gėrimų mokestis, griežtesnė reklamos vaikams kontrolė ir ryškūs juodi įspėjamieji ženklai ant produktų pakuočių. Tai paskatino gamintojus mažinti cukraus kiekį ir atsisakyti vaikams skirtų talismanų ant dėžučių.

Šveicarijoje, priešingai, teisiniai ribojimai silpni. Nors moksliniai tyrimai ir Pasaulio banko analizės rodo, kad cukraus mokestis ir aiškus ženklinimas yra veiksmingi, parlamente stipri maisto ir cukraus pramonės įtaka blokuoja ambicingesnes priemones.

Vaikai – tyliausios aukos

Vaikų gydytojai vis dažniau mato paauglius, kurie savo amžiui viršija svorį dviženkliu kilogramų skaičiumi. Reklama ir pigūs užkandžiai formuoja įpročius dar iki dešimties metų, kai, anot specialistų, susikuria pagrindinis mitybos modelis visam gyvenimui.

Meksikos viceministras Hugo Lópezas-Gatellis perspėja, kad maisto korporacijos sąmoningai vilkina reguliavimą, nors „žino, jog taip prisideda prie žmonių, ypač vaikų, žūties“. Ekspertų nuomone, be aiškių įspėjamųjų ženklų, cukraus mokesčių ir vaikų apsaugos nuo agresyvios reklamos visuomenė lieka viena prieš galingą industriją.

Nutukimo krizė – tai ne tik asmens valios klausimas. Tai ir politinis sprendimas: ar saugosime pramonės pelnus, ar vaikų teisę užaugti sveikiems.