Žiema ir žemos temperatūros gali būti didelis iššūkis mūsų keturkojams draugams. Nors daugelis šunų mėgsta sniegą ir pasivaikščiojimus šaltu oru, ne visi jie vienodai gerai pakelia šaltį. Svarbu išmokti atpažinti požymius, rodančius, kad šuo pradeda šalti, ir žinoti, kaip jam padėti, kad pasivaikščiojimai išliktų saugūs ir malonūs.
Šunų šeimininkai paprastai stengiasi užtikrinti savo augintiniams kuo geresnes gyvenimo sąlygas: perka kokybišką pašarą, rūpinasi jų higiena ir reguliariais pasivaikščiojimais. Vis dėlto ne visada lengva suprasti konkrečius signalus, kuriuos siunčia šuo, kai jam bloga dėl nepalankių oro sąlygų.
Artėjant šalčiams ir prognozuojant itin žemas temperatūras, verta žinoti, kaip atpažinti, kad šuo per pasivaikščiojimą pradeda šalti. Veterinarijos gydytoja Dorota Morawska išskiria penkis pagrindinius požymius, iš kurių galima suprasti, kad gyvūnui per šalta.
Pasak specialistės, šie požymiai rodo, kad šuo šąla:
Pakaitomis kilnoja letenas. Sniegas, ledas ir kelio druska dirgina bei skaudina letenų pagalvėles, todėl šuo vis pakelia vieną ar kitą leteną.
Susiriečia, susigūžia, pasikiša uodegą po savimi. Taip gyvūnas instinktyviai bando išsaugoti šilumą ir apsaugoti jautrias kūno vietas.
Stengiasi trauktis namų link arba slėptis už šeimininko. Jeigu šuo nuolat tempia jus atgal, nori greičiau grįžti arba glaudžiasi už kojų, tai gali reikšti, kad jam per šalta.
Dreba iš šalčio. Tai jau pavojaus signalas, rodantis, kad šuns organizmas nebepajėgia tinkamai palaikyti kūno temperatūros.
Ausys ir letenų pagalvėlės tampa labai šaltos liečiant. Tai rodo, kad galūnėse mažėja kraujotaka ir gyvūnas pradeda rimtai šalti.
Jei pastebite ypač vieną aiškiausių simptomų – šuns drebėjimą – jo jokiu būdu nereikėtų ignoruoti. Pasak Dorotos Morawskos, tai vienas pirmųjų ženklų, kad šuns organizmas jau nebesusitvarko su šalčiu ir gali prasidėti bendras kūno atšalimas ar net hipotermija.
Praktiniai patarimai pasivaikščiojimams šaltu oru
Veterinarė pataria, kad esant labai žemai temperatūrai geriau su šunimi eiti į lauką dažniau ir trumpesniam laikui, nei rečiau, bet ilgam. Kaip ir žmonės, šunys sušyla judėdami ir greičiau atšąla stovėdami vietoje ar ilgai būdami nejudrūs.
Jei pastebite, kad jūsų šuo akivaizdžiai šąla, verta pagalvoti apie papildomą apsaugą nuo šalčio: šiltą striukę, kombinezoną ir (ar) specialius batus letenoms. Tai ypač svarbu mažiems, trumpaplaukiams, vyresnio amžiaus ar sergantiems šunims. Tinkamai apsaugotas gyvūnas jausis komfortiškiau, o pasivaikščiojimai vėl taps malonūs ir jums, ir jam.
Ar pažinojote visus šiuos įspėjamuosius signalus? Šunys ir kiti gyvūnai dažnai jaučia daugiau, nei mums atrodo – jie stebi, prisimena ir geba atspindėti mūsų emocijas. Stebėdami savo augintinį ir jautriai reaguodami į jo elgesio pokyčius, padedate jam išlikti sveikam ir laimingam net ir atšiauriausiu metų laiku.
