Daugelis tai daro kasdien: įprotis telefone gali pakenkti smegenims labiau, nei manėte

Ar kada susimąstėte, kiek laiko per dieną praleidžiate slinkdami telefono ekraną? Apklausos rodo, kad vidutinis išmaniojo telefono naudotojas per metus nurolina pirštu tiek, kiek sudarytų maždaug trijų maratonų distanciją. Tačiau šis „piršto sportas“ gali brangiai kainuoti mūsų smegenims.

Vis daugiau tyrimų rodo, kad perteklinis naudojimasis išmaniuoju telefonu ne tik blaško dėmesį, bet ir keičia smegenų struktūrą bei veiklą. Ypač pažeidžiami paaugliai ir studentai, kurių smegenys dar intensyviai vystosi.

Kas vyksta priklausomų smegenyse?

Psichiatrai pastebi, kad išmaniųjų telefonų priklausomybė pradeda panašėti į kitas elgesio priklausomybes. Pavyzdžiui, viename Pietų Korėjos tyrime, naudojant magnetinio rezonanso tomografiją, buvo lyginamos intensyviai telefonais besinaudojančių ir kontrolinės grupės jaunų žmonių smegenys.

Priklausomų naudotojų smegenų žemėlapiuose matyti ryškiai nuspalvintos sritys, rodančios padidėjusią veiklą net atliekant paprastas dėmesio užduotis. Tai reiškia, kad smegenys dirba gerokai sunkiau, kad išlaikytų dėmesį, ir greičiau pavargsta.

Pasak psichiatro Brento Nelsono, tai pasireiškia kasdieniame gyvenime: vaikui ar studentui sunku susikaupti pamokoje, atsiranda nuolatinis noras tikrinti telefoną, trinka miegas, didėja nerimas. Kai kurie mokslininkai šį reiškinį jau vadina neformaliu terminu – „smegenų tirpimas“.

Nuo „TikTok“ iki savarankiško gydymosi

Šiuos pokyčius iliustruoja ir studentės Katy Paige Rosenberg istorija. Ji prisimena, kad telefone praleisdavo apie devynias valandas per dieną ir nebegalėdavo susikaupti net kelioms minutėms be ekrano.

Socialinių tinklų turinys darė įtaką ir jos elgesiui. Pavyzdžiui, „TikTok“ vaizdo įrašai, kuriuose bendraamžiai vartojo kanapių guminukus prieš pamokas, skatino ją pabandyti patį tą patį, tikintis atrodyti „kietesnei“ ir geriau jaustis.

Pasak Katy, būtent socialiniai tinklai prisidėjo prie to, kad ji ėmė savarankiškai „gydytis“ ir slopinti emocijas vietoje to, kad kreiptųsi pagalbos. Galiausiai situacija tapo tokia sunki, kad mergina nusprendė vykti į gydymo įstaigą.

Analoginės pertraukos ir „perlaidotos“ smegenys

Gydymo centre Katy kuriam laikui visiškai atsisakė telefono. Vietoje nuolatinio slinkimo ji pradėjo piešti, groti gitara, daugiau būti lauke. Tai, anot specialistų, padeda smegenims „perkrauti“ dėmesio ir atlygio sistemas.

Psichiatrai pabrėžia, kad paprasti, analoginiai užsiėmimai – buvimas gamtoje, kūrybinė veikla, sportas, gyvas bendravimas – leidžia smegenims pailsėti nuo nuolatinio dirgiklių srauto. Tokie užsiėmimai siejami su geresne nuotaika ir mažesniu nerimu.

Nors telefonai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, ekspertai ragina sąmoningai riboti laiką ekranuose, ypač vakarais, ir reguliariai daryti „skaitmenines pertraukas“. Tai paprasti, bet moksliškai pagrįsti žingsniai, galintys apsaugoti mūsų dėmesį, atmintį ir emocinę sveikatą.

Jei pastebite, kad be telefono sunku išbūti net kelias minutes, dažnai pamirštate, ką ketinote daryti, ar jaučiate vis didesnį nerimą, verta į tai ne numoti ranka, o įsivesti aiškias naudojimosi ribas ir, jei reikia, pasitarti su specialistu.