Daugelis apie infarktą vis dar galvoja klaidingai: mokslininkai atskleidė, kas jį dažniausiai sukelia

Daugelis žmonių vis dar įsivaizduoja širdies infarktą kaip metų metus lėtai kemšamą arteriją, kuri vieną dieną tiesiog užsikemša. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo kitokį vaizdą: dauguma infarktų įvyksta arterijose, kurios yra tik vidutiniškai susiaurėjusios ir per įprastus tyrimus atrodytų gana neblogai.

Tai paaiškina, kodėl žmogus gali jaustis visiškai sveikas, neturėti ryškių simptomų ir vis dėlto staiga patirti gyvybei pavojingą įvykį. Todėl vis svarbiau ne vien skaičiuoti cholesterolį, o suprasti, kas iš tikrųjų vyksta arterijų sienelėse.

Kaip iš tiesų prasideda infarktas?

Tyrimai rodo, kad apie 70 proc. visų infarktų ištinka tuomet, kai arterija buvo mažiau nei 50 proc. susiaurėjusi. Problema dažniausiai ne lėtas „vamzdžio užsikimšimas“, o minkštos, uždegiminės plokštelės plyšimas arterijos sienelėje.

Tokį darinį galima palyginti su viduje susiformavusiu spuogu: kai jis plyšta, organizmas suaktyvina krešėjimą ir per kelias sekundes susiformuoja krešulys, galintis visiškai užblokuoti kraujotaką. Būtent šis staiga susidaręs krešulys, o ne vien cholesterolio kiekis, dažnai lemia infarktą.

Kodėl aspirino rekomendacijos pasikeitė?

Aspirinas veikia pirmąjį krešulio formavimosi etapą – jis mažina trombocitų „lipnumą“ ir taip gali sumažinti pavojingo krešulio tikimybę. Dėl to žmonėms, jau patyrusiems infarktą ar insultą, jis išlieka svarbi gydymo dalis ir gali maždaug penktadaliu sumažinti pakartotinio įvykio riziką.

Tačiau ta pati savybė didina kraujavimo riziką – dažniausiai virškinamajame trakte, rečiau smegenyse. Štai kodėl 2022 metais Jungtinių Valstijų prevencinių paslaugų darbo grupė rekomendavo vyresniems kaip 60 metų žmonėms, kurie dar nėra patyrę širdies ir kraujagyslių įvykių, nepradėti kasdien vartoti aspirino profilaktiškai.

Esmė paprasta: jei rizika didelė (pavyzdžiui, jau buvo infarktas, atlikta stentavimo procedūra, nustatyta aterosklerozė), aspirino nauda dažnai viršija kraujavimo pavojų. Jei rizika maža, kraujavimo rizika išlieka tokia pati, o nauda menka.

Kaip įvertinti savo riziką?

Vis dažniau kardioilogai pabrėžia ne vien amžių ar cholesterolį, o realų kraujagyslių pažeidimą. Svarbūs klausimai: ar yra nustatyta plokštelių arterijose, ar buvo infarktas, insultas, ar sergate cukriniu diabetu, turite atsparumą insulinui.

Vienas iš tiksliausių įrankių – vainikinių arterijų kalcio skenavimas ir kalcio balo įvertinimas. Didelis balas rodo pažengusią aterosklerozę ir didesnę naudos tikimybę vartojant aspiriną, o nulinis balas gali reikšti, kad kraujavimo rizika nusveria menką prevencinę naudą.

Ne tik vaistai: ką galime pakeisti patys

Aspirinas nepanaikina pagrindinių širdies ligų priežasčių – padidėjusio gliukozės ir insulino kiekio, lėtinio uždegimo, visceralinių (pilvo srities) riebalų pertekliaus. Todėl ilgalaikė prevencija vis labiau siejama su gyvenimo būdu.

Moksliniai duomenys patvirtina, kad stabilizuoti plokšteles ir sumažinti uždegimą padeda subalansuota mityba su daug neskaldytų produktų, kokybiškų riebalų, ypač alyvuogių aliejaus, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio mažinimas, gero miego higiena ir atsparumo insulinui mažinimas.

Apibendrinant, klausimas neturėtų skambėti „ar visiems gerti aspiriną?“. Kur kas svarbiau žinoti, kokia iš tikrųjų yra jūsų širdies ir kraujagyslių ligų rizika, ir kartu su gydytoju parinkti priemonių derinį, kuris ne tik sumažintų krešulio pavojų, bet ir keistų pačią ligos aplinką organizme.