Darbo rinka keičiasi negailestingai: Z karta vis dažniau lieka be galimybės pradėti karjerą

Jungtinių Valstijų darbo statistikos biuro duomenimis, Z kartos darbuotojai šiuo metu sudaro didžiausią bedarbių dalį per beveik 40 metų. Vos apie 30 proc. neseniai studijas baigusių jaunų žmonių randa pilno etato darbą pagal specialybę, nors ši karta laikoma viena labiausiai išsilavinusių istorijoje.

Paradoksalu, tačiau 98 proc. personalo vadovų teigia negalintys rasti tinkamų darbuotojų, o 89 proc. prisipažįsta nenorintys samdyti Z kartos atstovų. Vietoj diskusijos apie realias struktūrines problemas, viešojoje erdvėje dažnai kartojami stereotipai apie „tingius ir išlepintus“ jaunuolius.

Pradinio lygio darbai nyksta

Vienas esminių šios krizės veiksnių – sistemingas pradinio lygio pareigybių mažinimas. Apklausos rodo, kad apie trečdalis darbdavių jau keičia tokias pozicijas dirbtiniu intelektu, nors Masačusetso technologijos institutas fiksuoja, kad maždaug 95 proc. generatyvinio DI bandymų įmonėse kol kas laikytini nesėkmingais.

Kita apklausa rodo, kad iki 2027 metų net 47 proc. darbdavių planuoja apskritai atsisakyti pradedančiųjų pareigų. Su tokiu spaudimu susiduria ne tik Z karta: dėl dešimtmečius stagnavusių atlyginimų į tas pačias vietas veržiasi ir vyresni, labiau patyrę darbuotojai, sutinkantys dirbti už pradinį atlyginimą.

Stanfordo skaitmeninės ekonomikos laboratorija nustatė, kad Z kartos 22–25 metų darbuotojų užimtumas profesijose, labiausiai paveiktose dirbtinio intelekto, sumažėjo apie 16 proc., o tas pačias pareigas vis dažniau užima vyresni specialistai.

Patirtis be galimybės ją įgyti

Šiandien du trečdaliai pradinio lygio darbo vietų užimamos žmonių, turinčių daugiau nei 7 metų patirtį, o 61 proc. tokių pasiūlymų oficialiai reikalauja 3–5 metų darbo stažo. Taip susidaro uždaras ratas: be patirties neįmanoma gauti darbo, o be darbo – įgyti patirties.

Burning Glass instituto tyrimas rodo, kad 52 proc. absolventų per metus nuo studijų baigimo dirba darbą, kuriam aukštasis išsilavinimas nereikalingas, ir net 73 proc. tokių žmonių išlieka ne pagal kvalifikaciją įdarbinti dar dešimtmetį.

Situaciją dar labiau sunkina automatizuotos atrankų sistemos. Gyvenimo aprašymai su pertraukomis ar žemesnės kvalifikacijos darbais dažnai algoritmiškai atmetami, todėl daugelis jaunuolių realiai net nepasiekia gyvo pokalbio su darbdaviu.

Nihilizmas ir atsakomybė

Nenuostabu, kad Z karta vis dažniau vadinama nihilistine. Apklausos rodo, jog ji sudaro apie 55 proc. žmonių, turinčių po kelis darbus, 83 proc. jaučia perdegimą, o dauguma atideda profilaktinius sveikatos patikrinimus dėl laiko ir pinigų stokos.

Vis dėlto vien nusivylimo neužtenka. Ekspertai pabrėžia, kad norint pakeisti kryptį, reikia ir politinio aktyvumo, ir kolektyvinių veiksmų – nuo dalyvavimo rinkimuose iki naujų profesinių sąjungų formų bei atviresnių diskusijų apie dirbtinio intelekto reguliavimą.

Jei ir toliau bus kliaujamasi tik stereotipais apie „tingius jaunuolius“, o ne sprendžiamos giluminės darbo rinkos problemos, tikėtina, kad po dešimtmečio tokioje pat aklavietėje atsidurs jau kita karta.