Jei šiąnakt vienos technologijų bendrovės serveriai būtų išjungti, dalis ligoninių netektų kritinių sistemų, sutriktų pasaulinės tiekimo grandinės, o mūšio laukuose apaktų žvalgybos srautai. Tai ne „Google“ ir ne „Microsoft“ – tai mažiau viešai žinoma, bet itin įtakinga „Palantir Technologies“.
Per du dešimtmečius ši bendrovė iš siauro įrankio kovai su terorizmu virto nematoma programine infrastruktūra, integruota į kariuomenes, sveikatos sistemas ir korporacijas visame Vakarų pasaulyje.
Pradžia po 2001 metų atakų
„Palantir“ gimė po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išryškėjusio žvalgybos fiasko. JAV institucijos turėjo gausybę užuominų apie būsimą išpuolį, tačiau jos buvo išmėtytos tarp NSA, CŽV ir FTB sistemų ir nebuvo sujungtos į vieną vaizdą.
Bendrovės įkūrėjai, tarp jų Peteris Thielas ir Alexas Karpas, nusprendė sukurti platformą, kuri gebėtų sujungti fragmentuotus duomenis ir leistų analitikams matyti ryšius, kurių žmogus vienas apdoroti nebespėja.
Ontologija vietoje duomenų „pelkių“
Tradiciniai „duomenų ežerai“ leidžia saugoti milžiniškus kiekius informacijos, tačiau dažnai virsta nepermatomomis „pelkėmis“. „Palantir“ siūlo kitą požiūrį – vadinamąją ontologiją, skaitmeninį organizacijos veiklos dvynį.
Skirtingi duomenys čia paverčiami realaus pasaulio objektais ir ryšiais: ligoninėse tai gali būti lovos, pacientai ir operacinės, kariuomenėje – tikslai, dronai ir amunicija. Vartotojai mato ne eilutes, o gyvą, nuolat atsinaujinantį veiklos žemėlapį.
Nuo vakcinų iki trijų minučių „kill chain“
COVID-19 pandemijos metu „Palantir“ sukurta platforma „Tiberius“ tapo JAV Operacijos „Warp Speed“ smegenimis, koordinavusiomis šimtų milijonų itin jautrių vakcinų dozių kelią nuo gamyklos iki skiepijimo kabineto.
Vėliau bendrovės programinė įranga padėjo Ukrainai sutrumpinti vadinamąją „kill chain“ – visą karinio smūgio ciklą nuo taikinio identifikavimo iki sunaikinimo – iki mažiau nei trijų minučių, integruojant dronų, palydovų ir sensorių duomenis.
Įmonės, kurios nebegali atsijungti
„Palantir“ vis sparčiau žengia ir į civilinę ekonomiką. Australijos prekybos tinklas „Coles“ jos platformoje kasdien apdoroja apie 10 milijardų duomenų eilučių, pagal kurias optimizuojami grafikai, maršrutai ir prekių likučiai.
Jungtinėje Karalystėje „Palantir Foundry“ naudojama dalyje nacionalinės sveikatos tarnybos, siekiant tvarkyti laukiančiųjų sąrašus ir operacijų grafikus, nors tikrasis poveikis ir toliau kelia diskusijų ekspertų bendruomenėje.
Kritikai atkreipia dėmesį, kad įmonės, per kelias dienas „AIP Bootcamp“ metu visą savo logiką perkeliančios į „Palantir“ ontologiją, tampa faktiškai priklausomos nuo šio tiekėjo. Nors duomenys formaliai jų, bendrovė valdo logiką ir ryšius, be kurių sistemos ima byrėti.
„Palantir“ vadovas Alexas Karpas tvirtina, kad tokia programinė infrastruktūra yra būtina apsaugoti demokratijas pasaulyje, kuris tapo per sudėtingas vien žmogaus protui. Tačiau vis dažniau klausiama, ar tokia tyliai veikianti, bet viską jungianti programinė „nervų sistema“ nėra nauja priklausomybės ir galios koncentracijos forma, iš kurios nebepavyks išsijungti.
