Australijos aborigenų istorija stebina mokslininkus: jų šaknys siekia dešimtis tūkstančių metų

Australijos aborigenai – viena seniausių nenutrūkstamai gyvuojančių žmonijos kultūrų. Mokslininkai sutaria, kad jų protėviai į žemyną atvyko bent prieš 50 000 metų, o gal net prieš 60 000–65 000 metų, ir nuo tada išlaikė išskirtinį kultūrinį bei genetinį tęstinumą.

Ši istorija prasideda Afrikoje, iš kurios maždaug prieš 70 000 metų pajudėjo šiuolaikinių žmonių grupė. Judėdami Azijos pakrantėmis, jie pasiekė senovinį Sahulo žemyną, jungusį dabartinę Australiją, Naująją Gvinėją ir Tasmaniją, kai jūros lygis buvo gerokai žemesnis nei šiandien.

Ginčai dėl atvykimo datos

Ilgą laiką manyta, kad žmonės Australiją pasiekė prieš 40 000–50 000 metų. Seniausi žmogaus palaikai, rasti prie Menindžio ežerų Naujojoje Pietų Velse, datuojami maždaug 42 000 metų senumo.

Tačiau radiniai Majabės olų priedangoje Arnhamo Žemėje pakeitė šį vaizdą. Ten aptikti akmeniniai įrankiai, ochros pigmentai ir šlifuotų kirvių nuolaužos, datuojamos iki 65 000 metų. Dalis tyrėjų linkę rinktis atsargesnį 55 000–60 000 metų intervalą, bet ir tai gerokai ankstina žmonių istoriją šiame žemyne.

Ką rodo genetiniai tyrimai?

Genetiniai duomenys papildo archeologiją. Kaip ir dauguma neafrikiečių, aborigenai savo genome turi nedidelę Neandertaliečių DNR dalį, įgytą dar Viduriniuose Rytuose, prieš išsisklaidant po Euraziją. Tai rodo, kad jų protėviai buvo bendros iš Afrikos migruojančios žmonių bangos dalis.

Kartu tyrimai atskleidžia, kad aborigenai ir papuasai nuo kitų euraziečių linijų atsiskyrė labai anksti. Skaičiuojama, jog Australijos ir Naujosios Gvinėjos gyventojų linijos išsiskyrė prieš 25 000–37 000 metų, dar gerokai iki to, kai jūros lygio kilimas fiziškai atskyrė žemynus.

Seniausia nenutrūkstama kultūra

Per 10 000–15 000 metų nuo atvykimo žmonės pasklido po visą Australiją – nuo atogrąžų šiaurės iki sausringų dykumų ir pietinių pakrančių, o maždaug prieš 40 000 metų pasiekė ir sausuminiu tiltu sujungtą Tasmaniją.

Genetiniai tyrimai rodo, kad daugelis šiuolaikinių bendruomenių stipriai susijusios su tais pačiais regionais, kuriuose jų protėviai gyveno jau prieš 30 000–40 000 metų. Todėl aborigenai dažnai vadinami seniausia nenutrūkstamai vienoje vietoje gyvenančia žmonių kultūra, skaičiuojančia apie 2 000 kartų vienoje žemėje.

„Svajonių laikas“ ir ryšys su žeme

Aborigenų pasaulėžiūros šerdis – „svajonių laiko“ (angl. Dreaming) samprata. Tai ne tik mitai apie pasaulio pradžią, bet ir gyvas dvasinis tinklas, kuris apibrėžia moralę, teisę, giminystę ir žmogaus pareigas žemei.

Pasakojimai ir dainų takai, vadinamosios „songlines“, perduodami iš kartos į kartą ir kartu yra ir žemėlapiai, ir kultūrinė atmintis. Kai kurie jų, kaip rodo palyginimai su pakrančių reljefu, įamžina realius įvykius – pavyzdžiui, jūros lygio kilimą prieš 7 000–8 000 metų.

Ši senovės atmintis, pagrįsta ir archeologiniais, ir genetiniais duomenimis, leidžia Australijos aborigenus laikyti unikaliu liudijimu apie tai, kaip žmonija prisitaikė, keliavo ir kūrė kultūras per dešimtis tūkstančių metų.