Aukštasis mokslas keičiasi: kaip nauja technologija pavers mokymąsi vienu malonumu?

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia aukštąjį mokslą, paversdamas jį labiau individualizuotu, aktualiu ir efektyviu platesnei auditorijai. Nuo adaptyvaus mokymosi ir naujos kartos skaitmeninių platformų iki valdymo bei administracinių procesų automatizavimo – DI atveria naujas galimybes studentams, dėstytojams ir švietimo sprendimų kūrėjams.

Apie pasaulinę DI rinką aukštojo mokslo sektoriuje, jos apimtis, lyderius, tendencijas ir perspektyvas pateikiamos profesoriaus, Kijevo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto Tarptautinių santykių mokslinio ir mokymo instituto atstovo Vadyma Popkos įžvalgos.

Šiuo metu 8 iš 10 įmonių planuoja padidinti išlaidas dirbtiniam intelektui 2026 finansiniais metais. Tai atskleidžia bendrovės „Deloitte“ tyrimas, paremtas daugiau nei 2700 verslo ir technologijų lyderių iš 14 šalių apklausa. Fiksuojama, kad įmonių, kurios 20–39 % viso biudžeto skiria generatyviajam DI, dalis padidėjo 12 %, o organizacijų, kurioms DI tenka mažiau nei 20 % biudžeto, dalis sumažėjo 6 %.

Tai reiškia, kad įmonės pereina nuo bandomųjų projektų prie plataus masto DI integravimo į verslo procesus. Be to, galima teigti, kad formuojasi nauji biudžeto standartai, kai technologijos tampa viena pagrindinių išlaidų sričių.

Todėl artimiausiais metais galima tikėtis daugybės naujų produktų ir paslaugų, sukurtų DI pagrindu.

Kalbant apie aukštąjį mokslą, „Deloitte“ ekspertai savo tyrime aiškiai pažymi, kad dirbtinis intelektas ir toliau darys transformacinį poveikį mokymuisi ir švietimui: užtikrins labiau personalizuotą mokymosi patirtį, gerins studentų palaikymą ir švietimo prieinamumą, o taip pat atvers daugybę kitų galimybių, apie kurias šiandien dar tik galima svajoti.

„Deloitte“ prognozuoja, kad DI ir toliau keis mokymosi procesą, suteikdamas personalizuotą patirtį ir didesnį prieinamumą. Tai, savo ruožtu, lems spartų DI technologijų švietime rinkos augimą.

Rinkos apimtys

Pasaulinė DI rinka švietimo srityje vertinama nevienodai. Indijos tyrimų bendrovė „Mordor Intelligence“ prognozuoja, kad dirbtinio intelekto rinka švietime 2025 m. sieks 6,9 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad iki 2030 m. ši suma išaugs iki 41 mlrd. JAV dolerių, o vidutinis metinis augimo tempas sudarys 42,83 %.

Pagal galutinių naudotojų segmentą aukštajam mokslui tenka apie 45 % visos paklausos.

Tyrime pabrėžiama, kad paklausa kyla dėl privalomos skaitmeninio raštingumo politikos, spartaus debesijos technologijų diegimo ir aiškiai matomo studentų pasiekimų gerėjimo, dėl kurio dirbtinis intelektas iš bandomųjų projektų keliamas į bazinės infrastruktūros lygį. Šiuo metu mokymo įstaigos DI vertina kaip greičiausią kelią į personalizuotą mokymą, mažesnes administracines išlaidas ir platesnį prieinamumą studentams su negalia.

Pagal geografiją 2024 m. 38,8 % visų pajamų teko Šiaurės Amerikai, tačiau sparčiausią metinį augimą demonstruoja Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalys – 44,2 %.

Kitoje bendrovės „Market Research Future“ studijoje taip pat pabrėžiama, kad DI rinka švietime sparčiai auga, nors skaitiniai rodikliai gerokai skiriasi. Ekspertai dar 2024 m. ją vertino 34,7 mlrd. JAV dolerių, o iki 2034 m. prognozuoja padidėjimą iki 1,15 trln. JAV dolerių, vidutiniškai po 37,6 % kasmet.

Pagrindiniais rinkos dalyviais nurodomos šios bendrovės: „Google“ (JAV), „Microsoft“ (JAV), „IBM“ (JAV), „Pearson“ (Jungtinė Karalystė), „Coursera“ (JAV), „Duolingo“ (JAV), „Knewton“ (JAV), „Squirrel AI“ (Kinija), „Carnegie Learning“ (JAV), „Edmentum“ (JAV).

Ekspertai pažymi, kad DI rinka švietime šiuo metu išgyvena transformacijos etapą.

Šią evoliuciją lemia augantis suvokimas apie potencialią DI naudą – nuo personalizuotos mokymosi patirties iki didesnio administracinio efektyvumo. Švietimo įstaigos vis dažniau diegia DI pagrindu veikiančius įrankius individualizuotam mokymuisi užtikrinti, taip geriau atliepdamos įvairius besimokančiųjų poreikius. Be to, rinką veikia didėjanti duomenų analitikos paklausa – ji padeda dėstytojams priimti labiau pagrįstus sprendimus, remiantis studentų pasiekimų ir įsitraukimo rodikliais. Greta personalizuoto mokymosi, DI rinkoje švietimo srityje stebimas išmaniųjų mokymo sistemų proveržis.

Tyrėjai prognozuoja, kad švietimo DI rinka vis labiau remsis duomenimis grįstais sprendimų priėmimo procesais.

Tokią išvadą jie daro stebėdami, kaip švietimo įstaigos aktyviai naudoja DI dideliems informacijos srautams apdoroti ir analizuoti. Tai leidžia atsakingiau formuoti studijų programas, efektyviau paskirstyti išteklius ir sistemiškai stebėti akademinius studentų rezultatus.

Ekspertų nuomone, DI pagrindu veikiančių analitinių sprendimų rinka artimiausiais metais gali išaugti iki kelių milijardų JAV dolerių.

Liderystę rinkoje išlaiko Šiaurės Amerika, pirmiausia JAV. Šiam regionui tenka apie 45 % pasaulinės DI švietimo rinkos. Pirmaujančias pozicijas lemia didelės investicijos, didelė paklausa adaptyviems ir personalizuotiems sprendimams bei palanki reguliacinė aplinka. Rinkai būdinga intensyvi konkurencija tarp technologijų lyderių ir perspektyvių startuolių. Būtent šį regioną ekspertai įvardija kaip inovacijų ir investicijų centrą.

Europoje taip pat fiksuojamas DI švietimo rinkos augimas, kurį skatina didėjančios viešosios investicijos. Esminį vaidmenį integruojant DI į mokyklas ir universitetus atlieka plati teisinė bazė, įskaitant Europos skaitmeninio švietimo veiksmų planą.

Tarp lyderių čia minimos Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija. Įdomių iniciatyvų imasi ir mažesnės šalys, pavyzdžiui, Estija. Nuo praėjusių metų rugsėjo čia veikia programa „AI Leap 2025“, suteikianti estų mokiniams ir mokytojams prieigą prie DI pagrindu veikiančių mokymo įrankių ir mokanti, kaip juos efektyviausiai naudoti. Bandomojoje grupėje dalyvauja 20 000 10–11 klasių mokinių, o 3000 mokytojų įsitraukę į mokymus, kad galėtų maksimaliai išnaudoti šias priemones.

Azijos ir Ramiojo vandenyno regione pirmauja Kinija ir Indija. Šiam regionui tenka apie 20 % pasaulinės rinkos, tačiau jis yra vienas sparčiausiai augančių. Augimą lemia spartus technologinis vystymasis, interneto sklaida ir didėjanti individualizuoto mokymosi paklausa. Pavyzdžiui, Kinijoje visiems moksleiviams nuo pirmos klasės įvestas aštuonių valandų DI pagrindų kursas.

Kaip matyti, DI švietimo rinkos apimtys vertinamos labai skirtingai. Taip yra todėl, kad vienos bendrovės skaičiuoja tik mokymosi programinę įrangą, pavyzdžiui, DI pagrindu veikiančius mokytojus ar tūtorius, o kitos įtraukia ir duomenų analitiką, administravimo sistemas, infrastruktūrą, debesijos paslaugas bei platesnį „EdTech“ sektorių.

Be to, dauguma tyrimų neišskiria aukštojo mokslo kaip atskiro segmento bendroje DI švietimo rinkoje. Todėl dažnai tenka remtis apibendrintais rodikliais, kurie gali iškreipti realų vaizdą.

Dėl šios priežasties sudėtinga tiksliai kalbėti apie DI naudojimo aukštajame moksle ypatumus, technologijų skverbimosi lygį ir realią investicijų grąžą universitetuose, nors būtent šis sektorius dažnai tampa pagrindine terpe diegti sudėtingiausius ir brangiausius DI sprendimus.

Vis dėlto svarbiausia ne absoliutūs skaičiai, o bendras trendas: DI tampa sistemine švietimo dalimi visais lygmenimis, o pati rinka yra intensyvaus augimo fazėje.

Ukrainoje, autoriaus nuomone, DI technologijų diegimas švietime vis dar yra pradinėje stadijoje. Dažniau tai pavienės iniciatyvos ir eksperimentai, o ne nuosekli ir koordinuota veikla.

Tokiomis sąlygomis perspektyviausias žingsnis būtų nacionalinės programos arba kelrodžio, skirto DI integravimui į švietimo sistemą, sukūrimas. Tai leistų konsoliduoti suinteresuotų šalių pastangas, užtikrinti prioritetinių krypčių finansavimą ir įtvirtinti bendrus DI naudojimo standartus.

Svarbiausia – tai padėtų paversti didžiulį dirbtinio intelekto potencialą priemone nacionaliniams tikslams pasiekti: gerinti švietimo kokybę, didinti jo prieinamumą ir ugdyti naują konkurencingų specialistų kartą.