Savaitgalį Lietuvą talžiusi audra paliko milžinišką nuostolių pėdsaką. Draudikams jau pranešta apie daugiau kaip 3 mln. eurų žalą, o valstybiniuose miškuose pažeista apie 150 tūkst. kietmetrių medienos. Be elektros buvo likę daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.
Stichija vertė medžius ant namų, automobilių ir kelių, plėšė stogus bei gadino kitą turtą. Ugniagesiai vien per savaitgalį 2525 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių. Per audrą vienas žmogus žuvo, dar keturi buvo sužeisti.
Draudikams jau pranešta apie milijoninius nuostolius
Draudimo bendrovės jau sulaukė daugiau kaip 3 tūkst. pranešimų apie audros padarytą žalą. Preliminari nuostolių suma viršija 3 mln. eurų. Lietuvos draudikų asociacija prognozuoja, kad abu šie skaičiai dar gerokai augs.
LDA projektų vadovė Ieva Naraškevičiūtė-Kubilė šią audrą vadina didžiausia šią vasarą. Pasak jos, pastaraisiais metais kartojasi panaši tendencija. Kiekvieną vasarą bent viena stipri audra sukelia milijoninių nuostolių.
Dalis žmonių audros padarinių dar galėjo nepastebėti. Žala galėjo būti padaryta sodybose ar kituose rečiau lankomuose objektuose. Be to, kai kurie gyventojai dėl elektros ir mobiliojo ryšio sutrikimų negalėjo iš karto susisiekti su draudikais.
Daugiausia pranešimų gaunama dėl turto ir KASKO draudimo žalų. Vėjas plėšė stogus, gadino fasadus, šiltnamius, batutus ir saulės elektrines. Krituliai į pastatus skverbėsi per pažeistus stogus bei kitas konstrukcijas.
Automobiliams daug žalos padarė nuvirtę medžiai ir nulūžusios šakos. Ant transporto priemonių taip pat krito stogų dangos ir įvairios metalinės konstrukcijos. Draudikai registruoja ir dėl elektros tiekimo sutrikimų sugedusius prietaisus.
Medžiai krito ant namų ir automobilių

Audros mastą rodo ir ugniagesių iškvietimų skaičius. Per savaitgalį jie 2525 kartus visoje Lietuvoje vyko šalinti nuvirtusių medžių. Daugiausia tokių iškvietimų registruota Kauno apskrityje – 659.
Vilniaus apskrityje ugniagesiai dėl nuvirtusių medžių vyko 387 kartus. Utenos apskrityje tokių iškvietimų buvo 330. Gelbėtojams teko šalinti medžius nuo kelių, pastatų ir transporto priemonių.
Trakuose, Lukos skersgatvyje, medis užvirto ant namo. Vilniaus Lazdynų rajone medis nuvirto ant daugiabučio Architektų gatvėje. Abiem atvejais ugniagesiai medžius supjaustė ir pašalino.
Vilniaus rajono Didžiasalio kaime ant penkių automobilių užkrito stogo konstrukcija. Gelbėtojai ją supjaustė, išardė ir patraukė nuo transporto priemonių. Kaune, Šarkuvos gatvėje, nuvirtęs medis apgadino dar du automobilius.
Birštone medis užvirto ant keturių stovėjimo aikštelėje buvusių automobilių. Apgadinti BMW, „Toyota“, VW ir „Audi“. Marijampolėje nuo nuvirtusio medžio nukentėjo „Opel Astra“ ir „Kia Seed“ automobiliai.
Keturračiu atsitrenkė į nuvirtusį medį
Audra sukėlė pavojingų situacijų ir keliuose. Kazlų Rūdos savivaldybėje keturračio vairuotojas atsitrenkė į nuvirtusį medį. Apie įvykį tarnyboms automatiškai pranešė išmanusis įrenginys.
Atvykę ugniagesiai atjungė keturračio akumuliatorių. Jie taip pat nuvalė maždaug 10 kvadratinių metrų kelio dangos. Vyras buvo palydėtas į greitosios medicinos pagalbos automobilį.
Sudėtinga situacija susidarė ir prie Spindžio ežero Trakų rajone. Privažiavimą prie miške stovėjusio automobilio „Subaru“ užtvėrė nuvirtę medžiai. Ugniagesiai pašalino aštuonis medžius ir atlaisvino kelią medikams bei policijos pareigūnams.
Vilniuje – daugiau kaip 700 pranešimų
Vilniaus miesto aplinkos tvarkymo bendrovė „Grinda“ po audros sulaukė daugiau kaip 700 gyventojų pranešimų. Beveik devyni iš dešimties buvo susiję su nuvirtusiais medžiais. Apsėmimų gatvėse šį kartą fiksuota palyginti nedaug.
Didžiąją dalį audros padarinių bendrovė jau pašalino. Likę darbai atliekami pagal nustatytus prioritetus. Taip pat bus tvarkomi vėjo apgadinti vėliavų stiebai ir keičiamos suplėšytos vėliavos.
Miškuose žala dvigubai viršijo visų 2025 metų mastą

Didelių nuostolių audra pridarė ir valstybiniuose miškuose. Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, pažeista apie 150 tūkst. kietmetrių medienos. Tai jau dvigubai daugiau nei per visus 2025 metus fiksuotas vėjo pažeistų medžių kiekis.
Plynai pažeistuose medynuose preliminariai nustatyta apie 17 tūkst. kietmetrių pažeistos medienos. Tokių teritorijų plotas siekia maždaug 80 hektarų. Pavieniui išverstų ir išlaužytų medžių tūris viršija 130 tūkst. kietmetrių.
Didžiausia žala nustatyta Dubravos regioniniame padalinyje. Čia audra pažeidė apie 19,1 tūkst. kietmetrių medienos. Kazlų Rūdos padalinyje šis kiekis siekia 17,9 tūkst. kietmetrių.
Biržų regioniniame padalinyje pažeista apie 16,8 tūkst. kietmetrių medienos. Panevėžio padalinyje fiksuojama apie 9 tūkst. kietmetrių. VMU toliau vertina žalą ir planuoja miškų tvarkymo darbus.
Gyventojų prašoma būti atsargiems ir neiti į stipriausiai audros paveiktus miškus. Juose vis dar gali būti pavojingai pasvirusių ar nulūžusių medžių. Tokiose teritorijose tęsiamas audros padarinių vertinimas ir šalinimas.
Tūkstančiai gyventojų liko be elektros
Audra sukėlė ir didelio masto elektros tiekimo sutrikimų. Iš viso be elektros buvo likę daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Daugiausia problemų kilo Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose.
Elektros tiekimo atkūrimo darbai tęsiami ir po audros. Dėl sutrikimų problemų kilo ne tik gyventojams, bet ir įvairiai infrastruktūrai. Fiksuoti mobiliojo ryšio sutrikimai, vėlavo traukiniai, nuostolius skaičiuoja ūkininkai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pasiūlė pagalbą vietovėms, kuriose elektros tiekimas dar neatkurtas. Tarnyba gali skirti 192 mobilius 2–3 kW galios generatorius. Dėl jų poreikio jau tariamasi su savivaldybėmis.
Generatorius siūloma perduoti telekomunikacijų infrastruktūros ir kitiems svarbiems objektams. Jie galėtų padėti laikinai užtikrinti būtiniausių sistemų veikimą. Tuo metu ugniagesiai visoje šalyje toliau šalina likusius audros padarinius.
Nukentėjusiems pataria viską fotografuoti
Gyventojams, kurių turtą apgadino audra, draudikai rekomenduoja pirmiausia išsamiai užfiksuoti žalą. Sugadintą turtą reikėtų fotografuoti iš skirtingų pusių. Po to patariama kuo greičiau kreiptis į savo draudimo bendrovę.
Jeigu nesiimant veiksmų žala gali didėti, reikėtų susisiekti su draudiku ir išsiaiškinti, ką galima daryti nedelsiant. Bendrovės specialistai gali nurodyti, kaip apsaugoti apgadintą turtą. Tai ypač aktualu pažeidus stogus ar kitas pastatų konstrukcijas.
Tikrasis savaitgalio audros finansinis mastas turėtų išryškėti per artimiausią savaitę. Draudikai dar laukia naujų gyventojų ir verslo pranešimų. Tuo pat metu miškuose, miestuose ir elektros tinkluose tęsiami stichijos padarinių šalinimo darbai.







