Po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros vis garsiau kalbama ne tik apie padarytą žalą, bet ir apie tai, iš kur būtų galima gauti lėšų jai kompensuoti. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, europarlamentaras Virginijus Sinkevičius siūlo Lietuvai svarstyti galimybę kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl finansinės pagalbos.
Jo teigimu, europinė parama galėtų būti ypač aktuali nuo stichijos nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui. V. Sinkevičius mano, kad viena iš galimybių būtų pasinaudoti ES žemės ūkio krizių rezervu.
Siūlo kreiptis į Europos Komisiją
„Manau, vertėtų svarstyti apie kreipimąsi į Europos Komisiją ir žemės ūkio krizių rezervo panaudojimą Lietuvai“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Sinkevičius.
Europarlamentaro teigimu, tokie sprendimai Europos Sąjungoje nėra neįprasti. Finansinės pagalbos mechanizmais naudojasi valstybės, susidūrusios su sausromis, audromis ar kitais didelio masto stichiniais reiškiniais.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad tokia parama greičiausiai nepadengtų visų patirtų nuostolių. Žemės ūkyje žala gali apimti ne tik prarastą produkciją, bet ir sugadintą infrastruktūrą bei kitus ilgalaikius padarinius.
„Aš nesakau, kad viską įmanoma kompensuoti, ypatingai kalbant apie žemės ūkį, tie nuostoliai būna daug didesni nei tik produkcija. Lygiai taip pat, kai mes kalbame apie žmonių namus, sunaikintą turtą. Bet iš dalies amortizuoti, padėti – be jokios abejonės labai svarbu“, – teigė politikas.
Latvija taip pat svarsto prašyti europinės pagalbos
Apie galimą kreipimąsi į EK jau kalbama ir kaimyninėje Latvijoje, kurią savaitgalio audra taip pat smarkiai nusiaubė. Latvijos išmaniojo administravimo ir regioninės plėtros ministras Edgaras Tavarsas teigė, kad šaliai labai tikėtina prireiks europinės finansinės paramos.
Konkrečios reikalingos sumos ministras kol kas neįvardijo. Vis dėlto jis užsiminė, kad audros padariniams kompensuoti gali prireikti kelių dešimčių milijonų eurų, o valstybės biudžete numatytų lėšų gali nepakakti.
Latvijoje rugpjūčio 22 dieną ir naktį į sekmadienį siautėjo stipriausia per kelis dešimtmečius vasaros audra. Kai kur vėjo greitis viršijo 30 metrų per sekundę, o be elektros iš pradžių buvo likę apie 277 tūkst. vartotojų.
Pirmadienio rytą elektros tiekimas vis dar buvo sutrikęs maždaug 87 tūkst. Latvijos vartotojų. Savivaldybėms numatyta galimybė per dvejų metų laikotarpį kompensuoti 70 proc. dėl audros patirtų nuostolių, o likusią dalį jos turėtų padengti pačios.
Lietuvoje draudžiami nuostoliai jau viršijo 3 mln. eurų
Tikrasis Lietuvai padarytos žalos mastas taip pat dar nėra aiškus. Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, gyventojams ir verslui padaryti draudžiamieji nuostoliai jau viršijo 3 mln. eurų.
Draudikai sulaukė daugiau kaip 3 tūkst. pranešimų apie žalą. Prognozuojama, kad tiek pranešimų skaičius, tiek bendra nuostolių suma dar augs, nes dalis gyventojų ir įmonių tik pradeda vertinti stichijos padarinius.
Ypač sudėtinga situacija susidarė žemės ūkyje. Audra apgadino pasėlius, dalyje vietovių užmirkė laukai, o užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai sukėlė papildomų problemų gyvulininkystės ir kituose ūkiuose.
Kabeliavimą tęsti reikia, tačiau tai kainuos
Po audros Lietuvoje atsinaujino diskusijos ir dėl elektros oro linijų keitimo požeminiais kabeliais. V. Sinkevičius sutinka, kad kabeliavimo procesą būtina tęsti, tačiau perspėja, kad visiškas tinklo perkėlimas po žeme pareikalautų milžiniškų investicijų.
„Tai nėra maži pinigai. (…) Europos Sąjungoje visiškai sukabeliuotos valstybės yra tik dvi – Nyderlandai ir Danija. Visos kitos valstybės dar tikrai nėra baigusios kabeliavimo, nes tai yra labai brangu ir ta kaina gultų ant vartotojų pečių“, – aiškino europarlamentaras.
Todėl, jo vertinimu, po stichinės nelaimės nereikėtų skubėti ieškoti vieno kaltojo. Pirmiausia reikėtų įvertinti, kaip institucijos ir įmonės buvo pasirengusios tokio masto nelaimei ir kokių priemonių pritrūko.
Įvardijo dar vieną rimtą problemą
V. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad audra atskleidė ne tik elektros tinklų pažeidžiamumą. Nutrūkus elektros tiekimui, dalis gyventojų liko ir be mobiliojo ryšio, o tai ekstremalios situacijos metu gali tapti itin rimta problema.
„Antras dalykas, tai baisus niuansas, apie kurį mažai šnekama – žmonės liko be ryšio. Čia klausimai turbūt ryšio operatoriams. Per 500 bazinių stotelių liko be elektros tiekimo, neturėjo atsarginio maitinimo“, – sakė politikas.
Jo teigimu, ateityje organizuojant dažnių konkursus būtų galima numatyti papildomus reikalavimus mobiliojo ryšio operatoriams. Vienas jų galėtų būti įpareigojimas užtikrinti atsarginį bazinių stočių elektros maitinimą, kad ryšys veiktų ir nutrūkus elektros tiekimui.
Europarlamentaras taip pat akcentavo generatorių svarbą savivaldybėse ir kituose svarbiuose objektuose. Jo vertinimu, pasirengimas būsimoms stichijoms turėtų apimti ne vien elektros tinklų kabeliavimą, bet ir priemones, leidžiančias svarbiausioms paslaugoms veikti ilgesnių elektros tiekimo sutrikimų metu.
