Atskleista tūkstantmečių paslaptis: štai kaip iš tiesų atrodė patys pirmieji lošimo kauliukai
Naujame tyrime teigiama, kad galėjo būti identifikuoti seniausi iki šiol žinomi lošimo kauliukai, kurių amžius siekia daugiau nei 12 tūkst. metų.
Šie rekordiniai žaidimo reikmenys, pasak tyrėjų, buvo naudojami Šiaurės Amerikos vietinių medžiotojų ir rinkėjų paskutiniojo ledynmečio pabaigoje. Tai reiškia, kad jie yra tūkstančiais metų senesni už anksčiau rastus artefaktus, kuriuos buvo galima laikyti kauliukais.
Tiesa, jie neatrodė kaip mums įprasti kubeliai su taškeliais. Vietoj to tai buvo dvipusiai daiktai, kurių kiekviena pusė turėjo skirtingus ženklus. Tačiau principas tas pats: juos buvo galima mesti ir taip gauti atsitiktinį dviejų reikšmių rezultatą – panašiai kaip metant monetą.
„Istorikai tradiciškai kauliukus ir tikimybių sampratą laikė Senojo pasaulio inovacijomis“, – sako antropologas Robertas Maddenas, Kolorado valstijos universiteto doktorantas ir naujojo tyrimo autorius.
„Archeologiniai duomenys rodo, kad senovės Šiaurės Amerikos vietinių grupės sąmoningai gamino objektus, skirtus atsitiktiniams rezultatams gauti, ir tuos rezultatus naudojo struktūruotuose žaidimuose – tūkstančiais metų anksčiau, nei buvo pripažįstama iki šiol“, – teigia jis.
Patys daiktai nebuvo naujai atrasti – nauja yra jų funkcijos interpretacija. R. Maddenas sukūrė vertinimo metodą: išanalizavęs jau anksčiau kaip kauliukais laikytus vietinių gyventojų artefaktus, jis nustatė keturis bendrus bruožus, kurie jiems būdingi.
Tuomet tyrėjas palygino kitus radinius, kurie galėjo būti žaidimo detalės, ir tikrino, ar jie atitinka visus arba dalį šių požymių. Artefaktai, atitikę visus keturis kriterijus, buvo priskirti „diagnostiniams“ priešistoriniams Šiaurės Amerikos vietinių kauliukams, o atitikę tik dalį – „tikėtiniems“ kauliukams.
Kad objektas būtų laikomas kauliuku, jis turėjo būti dvipusis ir pagamintas iš medžio arba kaulo; abi pusės turėjo aiškiai skirtis (dažniausiai dėl dažų, pigmentų ar žymėjimų); paviršiai turėjo būti plokšti arba šiek tiek išlenkti; be to, forma ir dydis turėjo būti tokie, kad žaidėjas galėtų laikyti kelis vienoje rankoje ir mesti ant paviršiaus.
„Daugeliu atvejų šie objektai jau buvo iškasti ir aprašyti publikacijose. Trūko ne įrodymų, o aiškaus, visam žemynui taikomo standarto, kaip atpažinti tai, į ką žiūrime“, – aiškina R. Maddenas.
Iš analizuotų radinių tyrėjas nustatė 565 objektus, kurie atitiko visus keturis kriterijus. Dar 94 buvo priskirti tikėtiniems kauliukams, nes turėjo tik dalį požymių. Visi šie artefaktai rasti 57 skirtingose archeologinėse vietovėse visoje Šiaurės Amerikoje ir apima tūkstančius metų.
Seniausi radiniai siejami su Folsomo kultūra ir datuojami maždaug 12 200–12 800 metų laikotarpiu – iš šio laikotarpio aptikta daugiau nei tuzinas diagnostinių kauliukų. Vis dėlto vienas tikėtinas kauliukas gali būti dar senesnis: manoma, kad jis galėtų siekti Kloviso laikotarpį ir būti maždaug 13 tūkst. metų amžiaus.
Už Amerikos ribų kiti panašios paskirties objektai, kurie laikomi kauliukų analogais, yra gerokai jaunesni – maždaug 5,5 tūkst. metų senumo – ir rasti Azijoje bei Artimuosiuose Rytuose. Jei Šiaurės Amerikoje aptikta kolekcija iš tiesų yra ankstyva kauliukų forma, tai reikštų, kad tokio tipo žaidimai ir su jais susijęs mąstymas atsirado gerokai anksčiau, nei manyta.
„Šis atradimas ypač reikšmingas, nes matematikos istorikai dažnai kauliukų ir azartinių žaidimų atsiradimą įvardija kaip svarbų ankstyvą žingsnį žmonijai atrandant ir pradedant suprasti atsitiktinumą bei tikimybinę Visatos prigimtį“, – publikacijoje rašo R. Maddenas.
Žinoma, išlieka tikimybė, kad šie artefaktai nebuvo kauliukai. R. Maddenas pripažįsta, jog objektai galėjo turėti ir kitų paskirčių, pavyzdžiui, būti naudojami būrimui. Vis dėlto, kaip teigiama tyrime, įrodymų, kad jie buvo skirti būtent žaidimams, šiuo metu esama daugiau.
„Šio darbo rezultatai leidžia manyti, kad kauliukai, atsitiktinumo žaidimai ir lošimai buvo nuolatinė Šiaurės Amerikos vietinių kultūros dalis – atlikusi svarbų vaidmenį socialinei integracijai – mažiausiai pastaruosius 12 tūkst. metų ir tai tęsiasi iki šių dienų“, – rašo R. Maddenas.
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale American Antiquity.
