Atrodo, kad skaitome daugiau nei bet kada: mokslininkai įspėja apie pavojingą ekranų paradoksą

Šiuolaikinis žmogus kasdien skaito daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau vis mažiau laiko praleidžia su popierinėmis knygomis. Didžioji dalis tekstų mus pasiekia per telefonų, kompiuterių ir planšečių ekranus, kartu su pranešimais, nuorodomis ir nuolatiniu blaškymu.

Mokslininkai vis dažniau klausia, ar toks būdas perskaityti milžiniškus informacijos kiekius negriauna mūsų gebėjimo susikaupti, mąstyti giliai ir suprasti sudėtingus tekstus. O kartu – ir mūsų empatijos bei kritinio mąstymo.

Kasdien perskaitome 100 000 žodžių

Skaičiuojama, kad vidutinis žmogus šiandien per dieną perskaito apie 100 000 žodžių. Tai ne tik knygos ar straipsniai, bet ir socialinių tinklų įrašai, antraštės, žinutės, el. paštas, reklamos.

Šis srautas mus verčia skaityti greitai ir fragmentiškai. Vietoj susitelkimo į vieną tekstą imame „šokinėti“ – akimis bėgame antraštes, pirmas eilutes, sustojame tik ties tuo, kas iškart patraukia dėmesį.

Ką duoda skaitymas dėl malonumo?

Vaikų ir paauglių skaitymo įpročius tyrinėjantys ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia – skaityti dėl malonumo. Tai reiškia rinktis knygą ar tekstą ne dėl pažymio ar užduoties, o dėl asmeninio noro ir smalsumo.

Rašytoja Cressida Cowell primena, kad toks skaitymas ugdo kūrybiškumą, intelektą ir empatiją. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad dažnai ir savo noru skaitantys vaikai vėliau turi geresnes ekonomines galimybes, rečiau patenka į nusikalstamą aplinką, aktyviau dalyvauja visuomeniniame gyvenime.

Kuo ypatingas gilus skaitymas?

Psichologai ir neurologai kalba apie vadinamąjį gilų skaitymą – būseną, kai ne tik priimame informaciją, bet ir analizuojame, darome išvadas, lyginame su savo patirtimi. Tai reikalauja susitelkimo ir laiko.

Profesorės Maryanne Wolf tyrimai rodo, kad skaitant giliai aktyvuojamos kelios smegenų sritys: mokomės atpažinti užuominas, suprasti analogijas, daryti išvadas ir įsijausti į kitų žmonių būsenas. Būtent taip lavėja kritinis mąstymas ir empatija.

Analogija – tai dviejų iš pirmo žvilgsnio skirtingų dalykų palyginimas, pavyzdžiui, širdį lyginant su pompa. Išvada arba inferencija – tai sprendimas, kurį padarome iš netiesioginių ženklų, pavyzdžiui, matydami dūmus numanome, kad kažkur dega.

Ekranai skatina skaitinėjimą ir blaškymąsi

Pasak Maryanne Wolf, didžiausia problema yra ne pats ekranas, o jo siūlomas informacijos kiekis ir jos pateikimo būdas. Nuolatiniai pranešimai, reklamos ir nuorodos skatina skaityti paviršutiniškai, tik peržvelgti tekstą.

Toks skubus skaitinėjimas vadinamas skenavimu arba skimmingu – akimis čia pat fiksuojame raktažodžius, bet nebesigiliname į argumentus, stilių, potekstę. Tai gali trumpinti mūsų dėmesio trukmę ir silpninti gebėjimą susikaupti ilgesniam laikui.

Kaip suderinti knygas ir ekranus?

Tyrėjai pabrėžia, kad skaitmeniniai ekranai savaime nėra blogis. Jie atveria prieigą prie milžiniškų žinių, leidžia mokytis nuotoliniu būdu, tyrinėti skirtingas nuomones. Tačiau tam reikia sąmoningų skaitymo įpročių.

Specialistai rekomenduoja bent dalį dienos skyrimui popierinei knygai be telefonų ir pranešimų, ypač vaikams ir paaugliams. Taip pat verta riboti „šokinėjimą“ tarp langų ir programų, kai skaitome rimtesnius tekstus ar mokomės.

Galiausiai svarbiausia suprasti, kad ne kiekis, o būdas, kaip skaitome, daro didžiausią įtaką mūsų smegenims. Knyga ir ekranas gali sugyventi, jei bent dalį kasdienio informacijos srauto skiriame ramiam, giliam skaitymui.