Ar Vokietija praras automobilių lyderės vardą? Ekspertai įvardijo didžiausias grėsmes pramonei

Vokietijos automobilių pramonė, ilgus metus laikyta šalies ekonomikos varikliu, šiandien susiduria su vienu rimčiausių išbandymų nuo finansų krizės laikų. Tokie gamintojai kaip „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“, BMW ar „Porsche“ fiksuoja smunkančius pelnus ir prarandamas rinkos dalis, ypač Kinijoje, o tai kelia klausimą, ar dabartinis verslo modelis dar pajėgus išsilaikyti.

Ekonomistai ir analitikai vis garsiau kalba, kad be naujos, į ateities technologijas ir Europinį bendradarbiavimą orientuotos pramonės strategijos Vokietija rizikuoja prarasti savo, kaip pramonės lyderės, statusą.

Smunkantys pelnai ir Kinijos faktorius

Vienas ryškiausių signalų – „Volkswagen“ pelno sumažėjimas maždaug per pusę. Nors koncernas vis dar uždirba apie 9 milijardus eurų per metus, ekspertai tai vadina įspėjamuoju šūviu, o ne patogia padėtimi.

Didžiausias smūgis teko Kinijai, kuri ilgą laiką buvo pelningiausia Vokietijos gamintojų rinka. Silpnesnis Kinijos ekonomikos augimas ir vietinių elektrinių automobilių prekių ženklų iškilimas sumažino prabangos segmentui skirtų modelių, ypač „Mercedes-Benz“ ir „Porsche“, pardavimus.

Situaciją dar labiau apsunkina abipusiai muitai tarp Europos ir Kinijos bei prekybinės įtampos su Jungtinėmis Valstijomis. Tai brangina eksportą, didina neapibrėžtumą ir verčia gamintojus peržiūrėti investicinius planus.

Atotrūkis inovacijose ir energijos kaina

Ekonomistai pabrėžia, kad Vokietijos automobilių koncernų problema – ne vien sąnaudos. Vis ryškesnė tampa inovacijų spraga, ypač elektromobilių, baterijų ir autonominio vairavimo srityse, kur stipriausiai pirmauja Kinijos, JAV ir Pietų Korėjos gamintojai.

„Problema yra ne tiek sąnaudų pusėje, kiek inovacijų srityje“, – sakė Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto vadovas Marcelis Fratzscheris. Jo teigimu, vėluojantis perėjimas prie elektrinio mobilumo ir skaitmeninių paslaugų mažina Vokietijos gamintojų patrauklumą globaliose rinkose.

Prie spaudimo prisideda ir brangi energija. Po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą Vokietija turėjo greitai atsisakyti rusiškų dujų, o pasaulinė dujų ir naftos kaina šoktelėjo. Kadangi šalyje didelė energijai imlios pramonės dalis, jos konkurencingumas lyginant su JAV ar Kinija susilpnėjo.

Demografija, darbo rinka ir Europos dimensija

Pramonės transformacija vyksta tuo metu, kai Vokietija susiduria su rimta demografine krize. Per artimiausią dešimtmetį šalis neteks apie 5 milijonus darbuotojų iš dabartinių 46 milijonų, todėl darbo rinkai gresia struktūrinis darbuotojų trūkumas.

„Vokietijai reikia daug daugiau kvalifikuotų darbuotojų, negu ji pajėgia parengti pati. Mums būtina imigracija“, – pabrėžė Marcelis Fratzscheris. Jo teigimu, viena didžiausių nenaudojamų rezervų – moterų užimtumo didinimas ir perėjimas nuo dalinio prie viso etato, kartu stiprinant vaikų priežiūros sistemą.

Ekonomistas kritiškai vertina ir pernelyg glaudžius valstybės bei stambiųjų koncernų ryšius. Pasak jo, Vokietijai reikia mažiau „iš anksto pasirinktų laimėtojų“ ir daugiau sąžiningos konkurencijos, o tikroji pramonės politika turėtų būti formuojama Europos, o ne vien nacionaliniu lygmeniu.

„Mes arba turėsime Europos čempionus, arba neturėsime jokių čempionų“, – sakė jis, ragindamas Vokietiją ir kitas ES valstybes atsisakyti siauro nacionalinio požiūrio ir kartu kurti bendrą pramonės strategiją.

Ar 2026 metais pasirodysiantys nauji elektriniai modeliai ir gilesnė integracija Europos lygmeniu leis Vokietijai išlaikyti pramonės lyderystę, dar neaišku. Tačiau akivaizdu, kad laiko delsimo langas sparčiai užsidaro.