Sumažėjusi kraujotaka smegenyse laikoma vienu pagrindinių daugelio demencijos formų, įskaitant Alzheimerio ligą, veiksnių. Mokslininkai neseniai nustatė naują šios kraujotakos reguliavimo mechanizmą, kuris gali padėti paaiškinti, kaip ir kodėl šis procesas sutrinka.
Vermonto universiteto tyrėjai nustatė, kad tam tikra riebalinė molekulė padeda palaikyti šios sistemos pusiausvyrą. Alzheimerio ligos pelių modeliuose sutrikus šiai pusiausvyrai, smegenyse kilo rimtų kraujotakos problemų.
Atkūrus normalią šios molekulės pusiausvyrą, pavyko bent iš dalies atstatyti įprastesnę kraujotaką smegenyse. Tai teikia vilčių, kad šis atradimas taps nauju taikiniu geriau suprantant ir gydant su demencija susijusius smegenų pokyčius.
„Šis atradimas yra milžiniškas žingsnis į priekį mūsų pastangose užkirsti kelią demencijai ir neurovaskulinėms ligoms“, – sako farmakologas Osama Harraz.
Tyrėjų komanda rėmėsi ankstesniais endotelio ląstelių – kraujagyslių vidinį paviršių dengiančių ląstelių – tyrimais ir ypač daug dėmesio skyrė baltymui Piezo1. Šis baltymas veikia kaip slėgio „jutiklis“ ląstelėse, o per didelis jo suaktyvėjimas gali sutrikdyti smegenų kraujotaką.
Analizuodami pelių smegenų veiklą, mokslininkai nustatė, kad riebalinė molekulė, vadinama PIP2, veikia kaip tam tikras Piezo1 „stabdis“. Kai smegenų ląstelės yra aktyvios, PIP2 koncentracija sumažėja, Piezo1 suaktyvėja ir padidėja kraujo pritekėjimas į tas sritis, kuriose jo labiausiai reikia.
Alzheimerio ligos pelių modeliuose PIP2 lygis buvo neįprastai žemas. Dėl to Piezo1 buvo pernelyg suaktyvintas, padidindamas kraujotaką ten, kur jos nereikėjo, ir sutrikdydamas bendrą kraujo apytaką smegenyse.
Labai svarbu tai, kad atkūrus normalius PIP2 kiekius šiose pelėse, pavyko didžiąja dalimi atstatyti įprastus smegenų kraujotakos modelius.
Nors tai dar tik ankstyvas etapas aiškinantis, kaip tiksliai veikia šis mechanizmas, ir tyrime buvo nagrinėtos tik pelės bei trumpalaikiai pokyčiai, rezultatai atveria naują perspektyvą ieškant pagrindinių demencijos raidos priežasčių.
Kraujagyslinė demencija, kuriai būdingas sutrikęs kraujo pritekėjimas į smegenis, yra viena dažniausių demencijos formų pasaulyje ir paveikia milijonus žmonių. Manoma, kad kraujotakos sutrikimai svarbūs ir Alzheimerio ligos atveju, nors čia, tikėtina, dar didesnę reikšmę turi toksiškų baltymų sankaupos smegenyse.
Kadangi kraujotaka lemia deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą į smegenis, šio mechanizmo reikšmė išplečiama ir už demencijos ribų. Tinkamas kraujo pritekėjimo balansas yra būtinas normaliai smegenų veiklai palaikyti.
Tyrėjai savo publikacijoje pabrėžia, kad šie rezultatai sudaro pagrindą terapiniams metodams, skirtiems pagerinti smegenų kraujotaką tais atvejais, kai sutrikusi Piezo1 veikla. Tai gali turėti platesnių pasekmių, neapsiribojančių vien smegenų kraujagyslių kontrole.
Nors mūsų supratimas apie demenciją pamažu gilėja, vis dar neaišku, kaip tiksliai prasideda šios ligos ir kodėl vieni žmonės yra joms labiau pažeidžiami nei kiti. Net ir kalbant apie kraujagyslinę demenciją, nėra iki galo aišku, kokie visi veiksniai prisideda prie sutrikusios kraujotakos.
Tokie tyrimai padeda užpildyti šias spragas, identifikuodami molekules ir mechanizmus, kurie dalyvauja ligos vystymesi.
Kitas žingsnis – detaliai išsiaiškinti, kaip PIP2 sąveikauja su Piezo1. Šios sąveikos mechanizmo supratimas bus esminis norint tiksliau kontroliuoti sistemą, atkurti sveiką kraujotaką smegenyse ir, galbūt, pagerinti kognityvines funkcijas.
„Mes vis geriau atskleidžiame sudėtingus šių niokojančių ligų mechanizmus ir dabar galime pradėti galvoti, kaip šias biologines žinias paversti terapijomis“, – teigia Harraz.
