Draudimas įsigalios jau netrukus: dalis gyventojų turės keisti įpročius arba mokėti

Gyventojams, šildantiems būstus kietuoju iškastiniu kuru, netrukus teks prisitaikyti prie naujų taisyklių. Jau nuo gegužės pirmos dienos dalyje Lietuvos miestų įsigalios draudimas naudoti tam tikras kuro rūšis. Todėl specialistai ragina nelaukti ir pokyčiams ruoštis iš anksto.

Nors šildymo sezonas eina į pabaigą, būtent dabar rekomenduojama įvertinti savo situaciją. Tie, kurie vis dar naudoja anglį, durpes ar lignitą, turėtų pradėti planuoti alternatyvius šildymo sprendimus. Priešingu atveju kitą sezoną gali kilti problemų.

Nauji reikalavimai labiausiai palies didmiesčių ir kurortų gyventojus. Būtent šiose teritorijose siekiama sumažinti oro taršą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kur įsigalios draudimas?

Nuo gegužės pradžios kietojo iškastinio kuro deginti nebebus galima miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių gyventojų. Šis draudimas apims Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir Alytų.

Tokie pat ribojimai bus taikomi ir kurortuose – Birštone, Druskininkuose, Neringoje bei Palangoje. Šiose vietovėse siekiama mažinti taršą, kuri ypač juntama tankiau apgyvendintose teritorijose.

Ką svarbu žinoti gyventojams?

Gyventojai, kurie iki šiol naudojo taršius katilus, turi galimybę juos pakeisti. Valstybė ir toliau siūlo finansinę paramą efektyvesnių šildymo sprendimų diegimui. Tai aktualu individualių namų savininkams, neprijungtiems prie centralizuoto šildymo.

Paraiškas paramai planuojama priimti ir toliau, o finansavimas tokioms priemonėms siekia dešimtis milijonų eurų. Dalis gyventojų jau pasinaudojo šia galimybe ir atnaujino savo šildymo sistemas.

Už pažeidimus – baudos

Įsigaliojus naujiems reikalavimams, bus taikoma ir atsakomybė už jų nesilaikymą. Už draudžiamo kuro naudojimą gali būti skiriamas įspėjimas arba piniginė bauda.

Gyventojams ji sieks nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Tuo metu įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims baudos gali būti gerokai didesnės ir viršyti tūkstantį eurų.

Kontrolę vykdys savivaldybių atstovai, kurie turės teisę pradėti tyrimus ir fiksuoti pažeidimus.

Kodėl įvedami pokyčiai?

Pagrindinis šių sprendimų tikslas – mažinti oro taršą. Deginant iškastinį kurą į aplinką išsiskiria daugiau kenksmingų medžiagų, kurios neigiamai veikia tiek aplinką, tiek žmonių sveikatą.

Tokie teršalai kaip kietosios dalelės, sieros dioksidas ar azoto oksidai prisideda prie oro kokybės blogėjimo. Todėl siekiama skatinti gyventojus rinktis švaresnius šildymo būdus.

Šie pokyčiai žymi kryptį link mažesnės taršos ir efektyvesnio energijos naudojimo. Tačiau gyventojams svarbu nelaukti paskutinės akimirkos ir pasiruošti iš anksto.