Kada dviratininkas gali pervažiuoti per perėją nenulipęs? Apie šią išimtį žino retas
Šaligatviai ir pėsčiųjų perėjos iš esmės yra skirti pėstiesiems. Vis dėlto taisyklėse numatyta keletas išimčių, o viena jų susijusi su dviratininkų judėjimu pėsčiųjų perėjoje.
Primename bendrą principą: dviratis yra transporto priemonė, todėl dauguma kelių eismo reikalavimų, taikomų vairuotojams, galioja ir dviratininkams.
Kalbant apie važiavimą per pėsčiųjų perėją, įprasta taisyklė paprasta – per perėją dviratininkas turėtų vestis dviratį, o ne važiuoti.
Tačiau yra kelios situacijos, kai dviratininkui leidžiama važiuoti šaligatviu. Tai gali būti nepalankios oro sąlygos (pavyzdžiui, sniegas ar smarkus lietus), kai gatvėje leistinas greitis viršija 50 km/h, arba kai dviratininkas prižiūri vaiką iki 10 metų, kuris taip pat važiuoja dviračiu.
Tokiu atveju vaikas laikomas pėsčiuoju, todėl gali naudotis šaligatviu, o kartu su juo gali (ir turėtų) važiuoti jį lydintis suaugusysis. Mažasis dviratininkas taip pat gali kirsti kelią pėsčiųjų perėjoje, nes formaliai prilyginamas pėsčiajam. Vis dėlto tai nereiškia, kad jo palydovas automatiškai įgyja tokią pačią teisę – suaugusysis per perėją privalo dviratį vestis.
Dar viena aiški išimtis taikoma tuomet, kai vieta pažymėta ženklu D-6b. Šis ženklas nurodo, kad tai yra pėsčiųjų perėja ir dviračių pervaža. Tokiu atveju dviratininkai gali kirsti gatvę nenulipdami nuo dviračio. Paprastai tokia pervaža papildomai pažymima kelio dangoje brūkšninėmis linijomis, kurios nurodo pervažiavimo ribas.
Už važiavimą dviračiu per pėsčiųjų perėją, kai tam nėra leidžiančio ženklinimo, gali būti skiriama nuo 11 iki 23 eurų bauda. Prie pėsčiųjų perėjų vis dažniau patruliuoja policijos pareigūnai, kurie atkreipia dėmesį į tokius pažeidimus.
