Pamirškite vaikystės gąsdinimus: kas iš tiesų nutinka kūnui sėdint sukryžiavus kojas?
Daugelis vaikystėje bent kartą girdėjome pastabas apie tai, kaip sėdime: kad nevalia kryžiuoti kojų, esą taip „susigadinsime“ kelius, atsiras venų varikozė, o laikysena privalo būti „taisyklinga“.
Vis dėlto moksliniai duomenys rodo, kad daugumai žmonių kojų kryžiavimas nėra žalingas įprotis. Įrodymų, jog sėdėjimas sukryžiavus kojas gadina nugarą, „nudėvi“ klubus ar kelius arba sukelia venų varikozę, yra labai mažai.
Kur kas dažniau problema kyla ne dėl konkrečios sėdėjimo pozos, o dėl to, kad per ilgai išliekame vienoje padėtyje. Tuomet sustingstame, pradeda mausti, o diskomfortą neretai klaidingai palaikome kūno pažeidimo ženklu.
Nuostatos apie „teisingą“ sėdėjimą iš dalies siejamos su senesniu požiūriu į laikyseną. Ilgą laiką „taisyklinga“ laikysena buvo laikoma disciplinos, savikontrolės ir gero charakterio įrodymu. Kai tokios idėjos įsitvirtina, socialinės taisyklės lengvai ima skambėti kaip medicininiai faktai.
Šiuolaikinė laikysenos ir skausmo samprata vis labiau tolsta nuo idėjos, kad egzistuoja viena „tobula“ poza. Tyrimai, nagrinėjantys laikyseną ir nugaros skausmą, neranda vienos sėdėjimo padėties, kuri patikimai apsaugotų visus, arba vienos kasdienės pozos, kuri nuosekliai sukeltų žalą.
Viename tyrime kineziterapeutų iš skirtingų šalių buvo paprašyta nurodyti „geriausią sėdėjimo pozą“. Atsakymai labai išsiskyrė, o mokslininkai padarė išvadą, kad įsitikinimus apie idealią laikyseną formuoja ne tik įrodymai, bet ir tradicijos bei profesinė kultūra.
Laikysena, žinoma, svarbi, tačiau nugara yra tvirta ir prisitaikanti – ji sukurta atlaikyti įvairias padėtis. Dažniausiai didesnė bėda yra užsibuvimas vienoje pozoje per ilgai, nesvarbu, ar sėdite sukryžiavę kojas, labai tiesiai, ar susikūprinę prie nešiojamojo kompiuterio.
Dar vienas dažnas teiginys – kad kojų kryžiavimas „nudėvi“ klubus ar kelius. Ir čia įrodymų mažai. Klubai bei keliai kasdien patiria gerokai didesnes apkrovas lipant laiptais, stojantis nuo kėdės, bėgant, šokant ar nešant pirkinius. Sėdėjimas sukryžiavus kojas gali trumpam pakeisti sąnarių kampus, tačiau tai dar nereiškia, kad toks įprotis sukelia artritą ar ilgalaikę sąnarių žalą.
Tiesa, tyrimų, kurie tiesiogiai vertintų ilgalaikį sėdėjimo sukryžiavus kojas poveikį sąnariams, nėra daug, tad įrodymai nėra tobuli. Tačiau tai, ką turime šiandien, nepatvirtina senųjų gąsdinimų.
Kai klinikinėse rekomendacijose kalbama apie klubų ir kelių sveikatą, dažniausiai akcentuojamas fizinis aktyvumas, raumenų jėga, sveikas kūno svoris ir bendros sąnarių apkrovos valdymas, o ne vieno įprasto sėdėjimo įpročio vengimas.
Jei sėdėti sukryžiavus kojas jums patogu, paprastai nėra pagrindo šią pozą laikyti pavojinga. Jei pajuntate, kad darosi nepatogu ar ima stingti, tiesiog pakeiskite padėtį.
O kaip dėl venų varikozės? Varikozė atsiranda, kai venose esantys vožtuvai veikia prasčiau, todėl kraujas gali užsistovėti ir venos išsiplečia. Rizika labiau siejama su amžiumi, paveldimumu, nėštumu, nutukimu ir tam tikrais darbo įpročiais, pavyzdžiui, ilgai trunkančiu stovėjimu.
Kojų kryžiavimas gali trumpam pakeisti kraujo tekėjimą, kol esate toje padėtyje, tačiau tai nėra tas pats, kas varikozės sukėlimas. Turimi duomenys nerodo, kad sėdėjimas sukryžiavus kojas būtų venų varikozės priežastis.
Ar būna atvejų, kai kojų kryžiavimo vis dėlto patariama vengti? Kartais – taip, tačiau dažniausiai dėl konkrečių klinikinių priežasčių ir ribotą laiką. Pavyzdžiui, po kai kurių klubo sąnario endoprotezavimo operacijų pacientams tradiciškai būdavo rekomenduojama kurį laiką nekryžiuoti kojų, kol gyja audiniai. Vis dėlto naujesni tyrimai rodo, kad dalis tokių atsargumo priemonių kai kuriems pacientams gali būti pernelyg griežtos.
Taip pat gydytojas ar kineziterapeutas gali patarti laikinai vengti tam tikros pozos, jei ji dirgina jautrią vietą ar kelia diskomfortą. Tačiau tai nereiškia, kad poza iš esmės pavojinga visiems.
Daugeliui pažįstamas ir laikinas tirpimas ar dilgčiojimas, kuris atsiranda nepatogiai sėdint per ilgai. Paprastai tai greitai praeina pajudėjus. Tai – signalas pakeisti padėtį, o ne įrodymas, kad padarėte žalą.
Svarbiausia – judesių įvairovė, o ne „tobula“ laikysena. Kūnas geriau jaučiasi, kai turi pasirinkimų: pasėdėkite sukryžiavę kojas, tuomet jas ištieskite, pakeiskite atramą, atsiloškite, atsistokite, prasieikite.
Sveikiausia sėdėjimo poza dažnai yra ta, kurios neišlaikote visą kitą valandą. Judėkite dažniau, keiskite padėtį ir prisiminkite, kad jūsų kūnas greičiausiai yra gerokai atsparesnis, nei buvote įtikinti vaikystėje.
