Kai žiemą pažvelgiame į sniege likusius katės pėdsakus, neretai kyla klausimas, kodėl matyti tik du tvarkingi pėdsakų takeliai, nors katė turi keturias letenas. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti keista, tačiau šis reiškinys atskleidžia nepaprastai tikslią katės judėjimo biomechaniką. Stebėdami pėdsakus galime ne tik pasigrožėti gamtos išmone, bet ir daug sužinoti apie savo augintinio savijautą.
Žiemą daugelis kačių šeimininkų pastebi, kad šviežiame sniege katės pėdsakai sudaro tik dvi lygiagrečias linijas. Susidaro įspūdis, tarsi gyvūnas būtų ėjęs vos dviem letenomis. Tačiau tai nėra nei optinė apgaulė, nei atsitiktinumas – tai gerai žinoma ir moksliškai paaiškinama kačių judėjimo ypatybė.
Už šį reiškinį atsakingas vadinamasis „direct registering“, arba pėdsakų sutapimas. Eidama katė galinę leteną tiksliai pastato ten, kur prieš akimirką buvo priekinė letena. Dėl to ant sniego ar kito minkšto paviršiaus lieka vienas aiškus pėdsakas, nors realiai toje pačioje vietoje perėjo dvi galūnės.
Toks judėjimo būdas turi aiškią biologinę prasmę. Katė juda tyliai, tiksliai ir taupydama energiją, o tai ypač svarbu plėšrūnui. Kuo mažiau triukšmo ir nereikalingų judesių, tuo didesnė tikimybė nepastebimai prisėlinti prie grobio ir pačiai išlikti nepastebėtai.
Katės kūno sandara idealiai pritaikyta tokiam judėjimui. Elastingas stuburas leidžia kūnui lengvai lankstytis ir švelniai amortizuoti kiekvieną žingsnį. Santykinai siaura krūtinės ląsta padeda judėti beveik tiesia linija, o ilgos, elastingos galūnės sugeria smūgius ir palaiko tolygų ritmą. Eidama katė kūną vos pastebimai linguoja, tačiau kiekvienas žingsnis yra apgalvotas ir itin tikslus.
Laukinėje gamtoje toks judėjimo tikslumas yra gyvybiškai svarbus. Menkiausias neatsargus judesys, lūžtanti šakelė ar per garsus žingsnis gali išbaidyti grobį. Todėl katės eisena evoliuciškai išlavinta taip, kad būtų kuo efektyvesnė ir tylesnė.
Katės pėdsakų stebėjimas gali būti naudingas ne tik iš smalsumo. Tai paprastas būdas įvertinti augintinio eiseną ir galimą sveikatos būklę. Sveika katė paprastai palieka tvarkingus, lygius, simetriškai išsidėsčiusius pėdsakus, kurių atstumai yra panašūs.
Jeigu pastebite nukrypimų nuo šio modelio, verta suklusti. Nerimą gali kelti tai, jei vietoje dviejų aiškių linijų matyti keturi chaotiški pėdsakų takeliai, jei vienas pėdsakas yra seklus ar trumpesnis, jei atstumai tarp žingsnių nuolat kinta arba jei aiškiai matyti, kad katė velka vieną leteną. Sniege tokie pokyčiai ypač gerai pastebimi.
Tokie ženklai gali rodyti šlubavimą, sąnarių skausmą, pado ar pagalvėlės sužeidimą, nušalimą ar vyresnio amžiaus katėms būdingas degeneracines sąnarių ligas. Veterinarai pabrėžia, kad diskomfortą jaučianti katė dažnai trumpina žingsnį, vengia apkrauti skaudančią leteną arba juda standžiau nei įprastai.
Jeigu pastebite, kad pėdsakai tapo nelygūs, atsirado velkamos letenos žymių ar viena koja aiškiai apkraunama mažiau, verta atidžiau stebėti katės eiseną namuose. Jei įtarimai išlieka, rekomenduojama pasikonsultuoti su veterinaru. Anksti pastebėta problema dažniausiai reiškia paprastesnį ir sėkmingesnį gydymą.
Katės pėdsakų „paslaptis“ sniege nėra magija – tai gamtos sukurtas, tobulai išlavintas judėjimo būdas. Stebėdami šiuos pėdsakus galime ne tik pasigrožėti išskirtine katės biomechanika, bet ir laiku pastebėti galimus sveikatos sutrikimus. Kartais pakanka vos kelių minučių sniege, kad pamatytume tai, ko nepastebime kasdien ant kieto grindų paviršiaus.
