Buvęs Venesuelos prezidentas Nikolasas Maduras ir jo žmona Silija Flores, panašu, priversti pratintis prie visiškai kitokios realybės. Šiuo metu jie laikomi pagarsėjusiame Metropoliteno ikiteisminio sulaikymo centre (MDC) Brukline – vienoje problemiškiausių JAV federalinių įkalinimo įstaigų.
„Tai tikras pragaras“, – sąlygas šiame kalėjime apibūdino federalinis kalėjimų konsultantas Semas Mengelas, kalbėdamas su CNN.
Pasak jo, įstaigoje beveik nėra šildymo, kiekvienam kaliniui išduodama tik viena vilnonė antklodė, o gultai – tai ploni čiužiniai ant kietų narų.
Kalėjimas su labai prasta reputacija
MDC jau seniai garsėja sisteminėmis problemomis: nuolatiniais elektros tiekimo sutrikimais, personalo stygiumi ir daugybe kalinių skundų, kurie fiksuojami daugelį metų. Maduras ir jo žmona – naujausios aukšto profilio figūros, atsidūrusios už šios įstaigos sienų.
Tikslios jų laikymo sąlygos oficialiai neatskleidžiamos. Nei kalėjimo atstovai, nei poros advokatai situacijos nekomentuoja.
Izoliacija dėl saugumo
Ekspertų vertinimu, Maduras ir Flores greičiausiai laikomi atskirai nuo bendros kalinių masės, vienutėse.
„Jo atveju kalbame apie rimtą saugumo riziką“, – aiškina Mengelas. Jo teigimu, neįmanoma prognozuoti, kaip į tokio masto figūros pasirodymą sureaguotų kiti kaliniai – įskaitant gaujų ar narkokartelių narius.
Ryškus kontrastas su ankstesniu gyvenimu
Dar visai neseniai sutuoktiniai gyveno prezidento rūmuose „Miraflores“ Karakase – erdvioje rezidencijoje su neoklasicistine architektūra, didelėmis salėmis ir tvarkingais kiemais. Dabar jie yra tarp įtariamųjų ir kaltinamųjų dėl sunkių nusikaltimų, laukiančių teismo arba etapavimo į kitas įstaigas.
Pirmojo teismo posėdžio metu Niujorke Maduras ir Flores pareiškė esantys nekalti dėl jiems pateiktų kaltinimų, susijusių su narkotikais ir ginklais, ir kol kas neprašė pakeisti kardomosios priemonės.
Beveik jokio tarpusavio kontakto
Buvusio JAV Federalinio kalėjimų biuro vadovo Hjū Hervico teigimu, sutuoktiniai greičiausiai beveik nesusitinka, išskyrus atvejus, kai jų susitikimai su advokatais sutampa laiku.
Izoliuotų nuo bendros kalinių populiacijos asmenų kasdienybė griežtai reglamentuota: kėlimasis 6 valandą ryto, trumpos ir ribotos pasivaikščiojimo pertraukos, medicinos personalo vizitai ir susitikimai su teisininkais pagal nustatytą grafiką.
Jei Maduras iš tiesų patalpintas į vadinamąją specialiąją gyvenamąją sekciją (SHU), sąlygos ten dar griežtesnės. JAV Teisingumo departamento duomenimis, tokie kaliniai iki 23 valandų per parą praleidžia uždarytose kamerose, turi ribotas galimybes skambinti telefonu ir minimalų socialinį kontaktą.
„Jis yra saugomoje zonoje, į kurią pašaliniai paprasčiausiai nepatenka“, – pabrėžia Hervicas. „Jei jis ir laikomas su kuo nors kartu, tai tik su ypač atidžiai patikrintu žmogumi.“
MDC pavojingumą patvirtina ir statistika: 2024 metais, pasak federalinių prokurorų, du kaliniai buvo nužudyti kitų kalinių, panaudojus savadarbius ginklus. Advokatai ir buvę kaliniai šį kalėjimą apibūdina kaip vietą su „siaubingomis“ ir „nežmoniškomis“ sąlygomis.
