Naudoto automobilio pirkimas gali virsti finansine duobe: šie ženklai išduoda brangius gedimus
Rūdys, kėbulo remonto pėdsakai ar netolygiai dirbantis variklis – dalykai, kuriuos dauguma pirkėjų nesunkiai pastebi apžiūrėdami naudotą automobilį. Su pavarų dėže gerokai sudėtingiau: jos problemos neretai išryškėja tik po ilgesnės kelionės, o remonto kaina kartais gali viršyti paties automobilio vertę. Tai ypač aktualu automatinėms pavarų dėžėms, įskaitant Lietuvoje dažnai sutinkamas dviejų sankabų transmisijas, kurių konstrukcija yra gerokai sudėtingesnė nei klasikinės mechaninės dėžės.
Pavarų dėžė sujungia variklį su transmisija – be jos automobilis paprasčiausiai nejudėtų. Mechaninėje dėžėje pavarą pasirenka pats vairuotojas, o automatinėse (tiek su sukimo momento keitikliu, tiek dviejų sankabų, pavyzdžiui, DSG tipo) pavarų parinkimą valdo elektronika, dirbanti kartu su sudėtinga hidrauline sistema. Kuo daugiau komponentų, tuo daugiau potencialių gedimų, o remontas beveik visada reiškia, kad dėžę tenka nuimti ir ardyti – todėl darbai būna brangūs.
Dviejų sankabų transmisijos, masiškai naudotos „Volkswagen“ grupės automobiliuose, bet sutinkamos ir „Ford“, „Hyundai“ bei „Renault“ modeliuose, bando suderinti mechaninės dėžės efektyvumą su automato patogumu. Dvi sankabos perduoda sukimo momentą į du atskirus velenus: vienas aptarnauja nelygines, kitas – lygines pavaras. Visą sistemą prižiūri mechatronikos mazgas – kompiuterio ir itin tikslios hidraulinės dalies derinys, kuriame elektromagnetiniai vožtuvai reguliuoja alyvos srautą kanaluose, kurių skerspjūvis gali nesiekti nė milimetro.
Mechatronikos problemos dažniausiai pasireiškia trūkčiojimu pajudant iš vietos. Važiuojant gali „pradingti“ pavara, dėžė gali peršokti kelis laipsnius arba kelis kartus bandyti įjungti tą pačią pavarą. Kai kuriuose „Volkswagen“ grupės modeliuose įspėjamuoju ženklu laikomas ir pasikeitęs „D“ raidės vaizdas prietaisų skydelyje – vietoj įprasto kontūro ji gali būti rodoma kaip užpildytas stačiakampis.
Dažniausia mechatronikos bėdų priežastis – užteršta transmisinė alyva. Metalo drožlės, atsirandančios dėl įprasto sankabų ir krumpliaračių darbo, o dėžėse su „šlapia“ sankaba – ir nusidėvinčios trinties medžiagos dulkės, laikui bėgant užkemša mikroskopinius hidraulinius kanalus. Dėl to dviejų sankabų dėžėse ypač svarbu laiku keisti alyvą – maždaug kas 60–80 tūkst. km.
Mechaninis guolių nusidėvėjimas aktualus tiek mechaninėms, tiek automatinėms pavarų dėžėms, įskaitant dviejų sankabų konstrukcijas. Pavarų dėžės velenai sukasi esant didelei apkrovai, todėl jiems reikalingi tiksliai parinkti rutuliniai ar ritininiai guoliai. Gerai suprojektuotoje dėžėje jie gali tarnauti visą automobilio eksploatacijos laiką, tačiau pasitaiko konstrukcijų, kuriose guoliai parinkti per silpni.
Nusidėvėjęs guolis dažniausiai išduoda save ūžimu, kuris pasireiškia tik tam tikromis pavaromis. Taip nutinka todėl, kad daugelyje dėžių vienas velenas aptarnauja nelygines, o kitas – lygines pavaras, tad problema išryškėja tik konkrečiuose perjungimo režimuose.
Guoliams dėvintis, didėja trintis ir temperatūra, o tai blogina tepalo savybes. Kraštutiniais atvejais guolis gali užstrigti, o dėžė – staiga užsiblokuoti. Tarp gerai žinomų pavyzdžių minimos „Opel“ M32 mechaninės dėžės, gamintos iki 2012 metų, taip pat ir ankstyvos šešių pavarų DSG dėžių versijos, naudotos „Volkswagen“ grupės automobiliuose.
Perkant automobilį esminė taisyklė – pakankamai ilgas bandomasis važiavimas. Geriausia, jei jis trunka bent 20–30 minučių ir apima skirtingas sąlygas: pajudėjimą į įkalnę, važiavimą kamščiuose su dažnais sustojimais ir startais bei greitesnį ruožą, kuriame dėžė dirba aukštesnėmis pavaromis esant didesnei apkrovai. Šalta transmisinė alyva yra tirštesnė, todėl gali „paslėpti“ dalį nusidėvėjimo požymių.
Kiekvieno sustojimo metu verta perjungti iš neutralios padėties į „D“ ir grįžti atgal, stebint, ar dėžė reaguoja be delsimo ir be trūkčiojimų. Dviejų sankabų dėžėse ypatingą dėmesį skirkite pajudėjimui iš vietos ir manevravimui stovėjimo aikštelėje – būtent mažais greičiais sankabos dirba intensyviausiai ir greičiausiai atskleidžia silpnąsias vietas.
