D. Trumpo planas „užlieti“ pasaulį nafta: kodėl ambicingas raginimas gąsdina pačius amerikiečius?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia, kad Jungtinės Valstijos eksportuotų daugiau naftos ir taip padėtų pasauliui kompensuoti tiekimo sutrikimus, kuriuos sukėlė karas su Iranu. Tačiau ekonomistai ir energetikos rinkos analitikai perspėja: toks raginimas gali atsisukti prieš pačią Ameriką, jei dėl to išaugtų benzino kainos šalies viduje.
Trečiadienio vakarą kreipdamasis į visuomenę D. Trumpas tiesiogiai paragino šalis, patiriančias degalų trūkumą dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu, pirkti daugiau naftos iš Amerikos.
„Pirkite naftą iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jos turime daug“, – sakė jis.
Vis dėlto, nors JAV iš tiesų išgauna daug naftos, ekspertai pabrėžia, kad jos kiekiai nėra tokie, jog galėtų greitai pakeisti tiekimą, kuris įstrigo dėl Irano veiksmų Hormūzo sąsiauryje, tapusiame atsako į JAV ir Izraelio smūgius taikiniu.
Įtampa rinkose jau atsispindi kainose. Ketvirtadienį JAV žalios naftos kaina šoktelėjo daugiau kaip 11 JAV dolerių ir pasiekė 111,54 JAV dolerio už barelį – tai vienas didžiausių šuolių per pastaruosius metus. Pasaulinis etalonas „Brent“ užsidarė virš 108 JAV dolerių ribos. Tuo metu Amerikos automobilių asociacija pranešė, kad vidutinė benzino kaina JAV padidėjo 2 centais – iki 4,08 JAV dolerio už galoną.
Degalų trūkumo ir kainų šuolių požymių daugėja ir kituose regionuose. Azijoje tokios šalys kaip Tailandas pradėjo riboti degalų vartojimą – taikomos priemonės nuo degalų normavimo iki mokyklų uždarymo ir keturių darbo dienų savaitės. Kelios Azijos oro bendrovės paskelbė mažinsiančios skrydžių skaičių, o Australija pranešė apie degalų stygių kai kuriose degalinėse. Europoje oro linijos taip pat įspėja apie galimus maršrutų mažinimus, jei krizė užsitęs.
JAV viduje didėjančios degalų kainos jau verčia įmones peržiūrėti planus. Pavyzdžiui, „United Airlines“ ketina sumažinti maždaug 5 proc. savo pajėgumų, kad prisitaikytų prie išaugusių kuro kainų.
Rizika D. Trumpui – ne tik ekonominė, bet ir politinė. Pasak JAV energetikos sektoriaus degalų prekybos bendrovės „Gulf Oil“ vyriausiojo patarėjo Tomo Klozos, eksportuojant daugiau degalų pasauliui, amerikiečiai gali nebetoleruoti didėjančių kainų vietinėje rinkoje, ypač uraganų sezono metu.
„Jei mes eksportuojame benziną uraganų sezono metu, o žmonės moka 5 JAV dolerius už galoną, ar tikrai manote, kad jie tai toleruos? Nemanau“, – sakė T. Kloza.
Karo su Iranu tema jau dabar tampa nepopuliari daliai rinkėjų artėjant vidurio kadencijos rinkimams. Remiantis trečiadienį paskelbta CNN apklausa, D. Trumpo pritarimas ekonomikos klausimais smuko iki rekordinių žemumų – 31 proc. Tuo metu „Reuters“ ir „Ipsos“ apklausa parodė, kad du trečdaliai amerikiečių mano, jog JAV turėtų kuo greičiau užbaigti savo įsitraukimą į karą su Iranu, net jei tai reikštų nepasiekti administracijos iškeltų tikslų.
Televiziniame kreipimesi D. Trumpas taip pat pareiškė, kad šalys, susiduriančios su naftos trūkumu, turėtų atrasti „uždelstos drąsos“ ir pačios atverti Hormūzo sąsiaurį. Energetikos ir nacionalinio saugumo patarėjas George’o W. Busho administracijoje, dabar konsultacijų bendrovės „Rapidan Energy Group“ vadovas Robertas McNally pastebėjo, jog toks komentaras rodo, kad prezidentas netiesiogiai pripažįsta: vien raginimas pirkti JAV naftą problemos iki galo neišspręs.
Balti rūmai akcentuoja, kad nuo D. Trumpo atėjimo į valdžią 2025 m. sausį naftos gavyba JAV toliau fiksuoja rekordus.
„Dėl to, kad prezidentas sumažino nereikalingą biurokratiją ir išlaisvino Amerikos energetiką, administracija tikisi, kad vidaus gavyba ir toliau sparčiai augs, o kartu bus atveriamos naujos rinkos“, – teigė Baltųjų rūmų atstovė Taylor Rogers.
Vis dėlto rinkos konsultacijų bendrovės „Lipow Oil Associates“ vadovas Andrew Lipow tvirtina, kad pasaulis ir taip aktyviai perka amerikietišką naftą, tačiau JAV pajėgumų neužteks „užkurti“ viso pasaulio. Nors Jungtinės Valstijos yra didžiausia naftos gamintoja, jos vis dar išlieka grynąja žalios naftos importuotoja – maždaug 3 mln. barelių per dieną.
„Pasaulis ieško naftos visur. Jie eina ten, kur jos galima gauti. Ir būtent tai dabar matome rinkoje“, – sakė A. Lipow.
Pasak „Oxford Economics“ naftos ir dujų prognozių vadovės Bridget Payne, jei kainų signalai būtų palankūs, JAV skalūnų naftos sektorius galėtų palyginti greitai didinti gavybą, tačiau tam vis tiek reikėtų 3–6 mėnesių. Per tokį laiką JAV galėtų pridėti maždaug 1 mln. barelių per dieną.
„Tai nė iš tolo neprilygsta maždaug 10 mln. barelių per dieną tiekimui, kuris šiuo metu prarandamas dėl Hormūzo sąsiaurio“, – elektroniniame laiške teigė B. Payne.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad net ir pristabdžius karo veiksmus pasiūlą gali riboti išplitusi žala Artimųjų Rytų energetikos infrastruktūrai.
JAV naftos gavyba ir suskystintų gamtinių dujų eksportas, anot didžiausios pramonės asociacijos „American Petroleum Institute“, šiuo metu veikia kaip stabilizuojantis veiksnys chaotiškoje energetikos aplinkoje.
„JAV išlieka patikimiausia ir saugiausia energijos tiekėja, įskaitant suskystintas gamtines dujas, taip stiprindama sąjungininkų ir partnerių energetinį saugumą visame pasaulyje“, – pareiškime nurodė asociacijos atstovė Andrea Woods.
Tačiau rinkos dinamika per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė. Jei anksčiau JAV skalūnų naftos įmonės geopolitinių krizių metu galėjo skubėti didinti gavybą, pastaraisiais metais bendrovės tapo atsargesnės. Po didelių nuostolių 2010-ųjų pabaigoje jos nenori agresyviai plėsti gavybos, bijodamos, kad kainos nukris anksčiau, nei papildomas kiekis pasieks rinką.
„Jos rimtai ryžtųsi dideliam gavybos šuoliui tik tuo atveju, jei konfliktas akivaizdžiai užsitęstų“, – pažymėjo B. Payne. Tačiau, jos teigimu, tai greičiausiai reikštų dar didesnius tiekimo praradimus Artimuosiuose Rytuose.
Be to, egzistuoja ir techniniai bei logistiniai apribojimai. JAV skalūnų telkiniuose išgaunama vadinamoji lengva, mažai sieros turinti nafta, kuri gerai tinka benzinui gaminti, tačiau mažiau palanki dyzelinui ir reaktyviniam kurui. Tuo tarpu dalis Meksikos įlankos pakrantės perdirbimo gamyklų yra pritaikytos sunkesnei, daugiau sieros turinčiai žaliai naftai.
Vis dėlto D. Trumpas buvo teisus teigdamas, kad JAV tiesiogiai nėra itin priklausomos nuo Artimųjų Rytų naftos. Remiantis Energetikos informacijos administracijos duomenimis, JAV iš Artimųjų Rytų importuoja apie 646 tūkst. barelių per dieną – maždaug dešimtadalį viso importo ir palyginti nedidelę dalį, lyginant su daugiau kaip 13 mln. barelių, kuriuos šalis kasdien išgauna.
Prezidentas taip pat dažnai kartoja, esą JAV turi didžiausias naftos atsargas pasaulyje. Vis dėlto, pagal 2024 m. „Energy Institute Statistical Review of World Energy“ duomenis, Jungtinės Valstijos pagal įrodytas naftos atsargas užima devintą vietą.
