Mėgstamas įprotis gali baigtis apsinuodijimu: atskleidė, kaip teisingai laikyti maisto likučius

Šaltas picos gabalėlis pusryčiams daugeliui atrodo vienas didžiausių mažų gyvenimo malonumų. Tačiau net ir toks nekaltas pasirinkimas gali baigtis apsinuodijimu maistu, jei likučiai laikomi netinkamai.

Apsinuodijimą maistu sukelia užterštas maistas – jame gali daugintis ligas sukeliantys bakterijos, grybeliai ar virusai. Nors dažniausiai kalbama apie prastai termiškai apdorotą maistą ar netinkamus gaminimo įpročius, didelė rizika kyla ir tuomet, kai likučiai laikomi neteisingai.

Klinikinės mikrobiologijos specialistė dalijasi patarimais, kaip saugiau valgyti šaltus likučius ir kokie produktai kelia didžiausią pavojų.

Pica

Apsinuodyti galima ir nuo jau iškeptos picos. Taip nutinka, jei dalis ingredientų buvo žali, nepakankamai iškepti ar sugedę, taip pat jei pica turėjo kontaktą su užterštu paviršiumi arba ją lietė neplautomis rankomis maistą tvarkęs žmogus.

Mažiau akivaizdi rizika – džiovintos žolelės ir prieskoniai, kuriuos žmonės dažnai beria ant picos (pavyzdžiui, bazilikas, pipirai ar raudonėliai). Jie gali būti užteršti dar derliaus nuėmimo, gamybos metu arba dėl netinkamo laikymo namuose. Ant tokių prieskonių kartais gali išlikti ir ligas sukeliančių bakterijų, tarp jų Salmonella, Bacillus cereus ar Clostridium perfringens.

Nors ką tik iškeptos picos karštis gali sumažinti mikroorganizmų kiekį, problema kyla tuomet, kai pica po kepimo per ilgai laikoma kambario temperatūroje. Tokios sąlygos tampa palankios bakterijoms daugintis.

Norint sumažinti riziką, picos likučius reikėtų padėti į šaldytuvą ne vėliau kaip per dvi valandas nuo pagaminimo ar pristatymo. Šaldytuve pica turėtų būti laikoma uždengta, kad ant jos nepatektų ore esančių mikroorganizmų, ir suvalgoma per dvi dienas. Svarbu suprasti, kad šaldytuvas tik sulėtina bakterijų dauginimąsi, bet jo nesustabdo.

Jei pica kambario temperatūroje stovėjo ilgiau nei kelias valandas, bakterijos gali sparčiai daugintis – tuomet ji gali būti nesaugi kitą dieną, net jei vis dar atrodo ir kvepia gerai.

Virta ar kepta vištiena

Iškepta vištiena greitai genda, kai atvėsta. Dėl didesnio drėgmės ir maistinių medžiagų kiekio bei mažesnio rūgštingumo ji ypač palanki bakterijoms daugintis, jei nėra laikoma tinkamai.

Likučiams reikėtų pasilikti tik tinkamai iškeptą vištieną. Jei iš vištienos teka sultys su kraujo pėdsakais, jos valgyti nereikėtų ir juo labiau – nepalikti vėlesniam laikui. Žalia vištiena gali būti užteršta Campylobacter, Salmonella ar Clostridium perfringens, todėl kruopštus terminis apdorojimas yra būtinas.

Net ir menkai nepakankamai iškepus, mėsoje likę mikroorganizmai gali pradėti daugintis net šaldytuve, o jų ne visada įmanoma atpažinti pagal kvapą ar išvaizdą.

Specialistė pataria: išėmus vištieną iš orkaitės ar pakuotės, tą dalį, kurios neplanuojama valgyti iš karto, reikėtų kuo greičiau uždengti ir, atvėsus, dėti į šaldytuvą. Kambario temperatūroje ji neturėtų būti laikoma ilgiau nei dvi valandas.

Šaldytuve virtą ar keptą vištieną paprastai galima laikyti iki trijų dienų. Vis dėlto, jei pastebite kraujo požymių ar įtariate, kad mėsa buvo nepakankamai iškepusi, jos nevalgykite nei šaltos, nei pakartotinai pašildytos.

Ryžių patiekalai

Didelę riziką kelia įvairūs ryžių likučiai – nuo keptų ryžių iki rizoto ar ryžių patiekalų su įdarais. Nevirti ryžiai gali turėti Bacillus cereus sporų. Virimo metu bakterijos žūsta, tačiau sporos yra atsparios karščiui ir gali išlikti.

Jei virti ryžiai paliekami kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas, sporos gali „atgyti“, virsti bakterijomis ir pradėti daugintis. Be to, jos gali išskirti toksinus, kurie sukelia stiprų vėmimą ir viduriavimą, neretai trunkantį iki 24 valandų.

Jei ryžius būtina pasilikti, juos reikėtų uždengti, greitai atvėsinti ir laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip 24 valandas. Šaltus ryžius galima valgyti tik tuo atveju, jei jie buvo greitai atvėsinti ir kuo skubiau padėti į šaldytuvą – ilgiau laikant, sporų dygimo rizika didėja.

Atidarytų konservų likučiai

Atidarius konservus, likučius būtina uždengti ir laikyti šaldytuve, kad jie nebūtų užteršti ore esančiais mikroorganizmais. Maistą dažnai laikoma saugu palikti originalioje skardinėje, nes ji būna sterilizuota gamybos metu, tačiau dėl skonio gali būti patogiau produktą perkelti į uždaromą stiklinį ar plastikinį indą.

Rūgštesni produktai, pavyzdžiui, konservuoti pomidorai, šaldytuve paprastai išsilaiko 5–7 dienas. Mažai rūgštūs konservai (mėsa, žuvis, vaisiai, daržovės, makaronai) šaldytuve turėtų būti laikomi trumpiau – iki trijų dienų. Rūgštis lėtina bakterijų dauginimąsi, todėl rūgštesni produktai išsilaiko ilgiau.

Šaltus likučius valgyti galima, tačiau svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: juos reikia kuo greičiau atšaldyti, laikyti uždengtus ir suvartoti per artimiausią dieną ar dvi, o kai kuriais atvejais – per 24 valandas.