Istorinis lūžis kosmose: po pusės amžiaus pertraukos žmonės vėl skrieja Mėnulio link
Įvyko startas – žmonija vėl pradėjo kelionę Mėnulio link pirmą kartą per daugiau nei 50 metų.
Trečiadienį, 2026 m. balandžio 1 d., 22:35 UTC (18:35 EDT), iš „NASA“ Kenedžio kosmoso centro Floridoje sėkmingai pakilo raketa, į giliąją kosminę erdvę išsiųsdama astronautus pirmą kartą nuo „Apollo“ eros.
„Mes skrendame dėl savo šeimų“, – sakė misijos pilotas Victor Glover.
„Mes skrendame dėl savo komandos draugų“, – teigė misijos specialistė Christina Koch.
„Mes skrendame dėl visos žmonijos“, – pridūrė misijos specialistas Jeremy Hansen.
Keturių asmenų „Artemis II“ įgula oficialiai pradėjo maždaug 10 dienų truksiančią misiją: erdvėlaivis apskries Mėnulį ir grįš į Žemę.
Prognozuojama, kad ši kelionė žmones nuneš toliau nuo Žemės nei bet kada anksčiau, pagerinant 1970 m. „Apollo 13“ įgulos pasiektą rekordą.
Įskridus į Žemės orbitą, įgula pranešė: „Matome gražų Mėnulio tekėjimą. Skrendame tiesiai į jį.“ Planuojama, kad orbitoje erdvėlaivis praleis apie 23,5 valandos – per tą laiką astronautai atliks sistemų patikras ir pasiruoš tolesniam skrydžiui Mėnulio link.
„Artemis II“ misija žymi pirmą kartą, kai žmonės grįžta prie Mėnulio nuo tada, kai 1972 m. baigėsi „Apollo“ programa. Tai laikoma vienu svarbiausių žingsnių siekiant vėl išlaipinti astronautus Mėnulio paviršiuje.
„Prieš 53 metus žmonija paliko Mėnulį ir negrįžo. Dabar grįžtame“, – prieš startą spaudos konferencijoje sakė „NASA“ asocijuotasis administratorius Amit Kshatriya.
„Šis iššūkis – plėsti ribas – bus laimėtas… meistrų, inžinierių ir laisvų tautų pramonės, kuri kartu kuria tai, ko nė viena valstybė negali sukurti viena. Ir visiems vaikams, kurie stebi „Artemis II“, turite mus išgirsti: optimistinė ateities vizija nėra naivi. Ją galima pastatyti“, – pridūrė jis.
„Artemis II“ skrydžiu „NASA“ į Mėnulio orbitos trajektoriją „Orion“ erdvėlaivyje išsiuntė misijos vadą Reid Wiseman, pilotą Victor Glover ir misijos specialistus Christina Koch bei Jeremy Hansen. Tai pirmasis įgulos skrydis už žemosios Žemės orbitos ribų nuo „Apollo“ laikų.
Šis bandomasis skrydis yra pirmasis įgulos pakilimas naudojant „NASA“ „Space Launch System“ (SLS) raketą ir „Orion“ modulį. Pagrindinis tikslas – realiomis sąlygomis įvertinti, kaip veikia „Orion“, įskaitant gyvybės palaikymo, navigacijos ir ryšio sistemas. Iš esmės tai – generalinė repeticija būsimai misijai su nusileidimu Mėnulyje.
„Artemis I“ buvo beįgulis bandymas, skirtas išbandyti sistemų patikimumą ir pašalinti kuo daugiau rizikų dar prieš į erdvėlaivį įsodinant žmones. „Artemis II“ tapo kitu žingsniu, tačiau misija susidūrė su vėlavimais: pradinis vasario startas buvo atidėtas dėl skysto vandenilio nuotėkio, o vėliau nukeltas dar kartą dėl helio srauto problemos.
Planuojama, kad balandžio 6 d., kai „Orion“ skris už Mėnulio ir kurį laiką bus pasislėpęs nuo tiesioginio ryšio su Žeme, įgula turėtų pasiekti didžiausią atstumą žmonijos istorijoje – daugiau nei 400 171 km, taip pranokstant „Apollo 13“ rekordą.
„Tai – galimybė… nusiųsti mūsų įgulą toliau, nei kas nors yra buvęs anksčiau“, – prieš startą sakė vyriausioji skrydžio direktorė Emily Nelson.
Be erdvėlaivio sistemų bandymų, misija suteiks svarbių duomenų apie astronautų darbą giliojoje erdvėje ilgesnį laiką: nuo ryšio vėlavimų iki navigacijos už žemosios Žemės orbitos ribų, kur paprastai veikia Tarptautinė kosminė stotis.
Kitas programos etapas, „Artemis III“, šiuo metu numatytas 2027 m. Dar viena misija, „Artemis IV“, taikoma į 2028 m. pradžią. „NASA“ teigia, kad šių skrydžių tikslai apima pasirengimą įgulos nusileidimui netoli Mėnulio pietų ašigalio, kur astronautai atliktų mokslinius stebėjimus ir rinktų mėginius.
Vis dėlto tolesni planai priklauso nuo „Artemis II“ sėkmės – tai demonstracija, kad žmones galima patikimai nusiųsti Mėnulio link ir saugiai pargabenti namo.
„Tai neįtikėtinas momentas „Artemis“ kartai. Mes jaudinamės, esame pasiruošę ir judame pirmyn“, – sakė E. Nelson.
