Europos Komisija ragina europiečius, kur įmanoma, dirbti iš namų, rečiau vairuoti ir skraidyti, o ES valstybėms nedelsiant spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą. Taip siekiama sušvelninti užsitęsusios energetikos krizės padarinius, kilusius dėl konflikto Persijos įlankoje.
Kalboje, priminusioje ankstyvąsias COVID-19 pandemijos dienas, už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas pareiškė, kad Europa susidūrė su „labai rimta situacija“, kurios pabaigos kol kas nematyti.
„Net jei… taika ateitų rytoj, artimiausiu metu į normalias vėžes nebegrįšime“, – po antradienį įvykusio neeilinio ES 27 energetikos ministrų susitikimo sakė D. Jørgensenas.
Pasak jo, kuo daugiau pavyks sutaupyti naftos produktų – ypač dyzelino ir reaktyvinių degalų – tuo palankesnė bus bendra situacija. Jis taip pat paragino valstybes nares vadovautis Tarptautinės energetikos agentūros rekomendacijomis.
Tarp siūlomų priemonių įvardyta: dirbti iš namų, kai tai įmanoma, greitkeliuose sumažinti leistiną greitį 10 kilometrų per valandą, skatinti viešąjį transportą, taikyti alternuojamą privataus transporto naudojimą, plėsti pavėžėjimo ir dalijimosi automobiliais sprendimus bei diegti efektyvaus vairavimo praktiką.
Ilgesnėje perspektyvoje D. Jørgensenas ragino dvigubinti pastangas diegiant atsinaujinančius energijos šaltinius. Jo teigimu, „tai turi būti metas, kai pagaliau perlaužiame situaciją ir iš tiesų tampame energetiškai nepriklausomi“.
Nors ministrų diskusijos baigėsi be konkrečių sprendimų, D. Jørgensenas pažadėjo, kad Europos Komisija artimiausiu metu pristatys ES lygmens priemonių paketą.
Tuo metu vis labiau baiminamasi, kad pasaulis gali atsidurti didelėje energetikos krizėje, kuri savo mastu pralenktų net 1970-ųjų naftos šoką ir turėtų pasaulinei ekonomikai reikšmingų pasekmių, prilygstančių pandemijos sukrėtimams.
Nuo tada, kai JAV ir Izraelis prieš daugiau nei mėnesį pradėjo pirmuosius smūgius Iranui, naftos ir dujų kainos šoktelėjo iki 70 proc. Pranešama, kad Persijos įlankoje įstrigo penktadalis pasaulinės žalios naftos ir suskystintų gamtinių dujų tiekimo.
Pasak su derybomis susipažinusių asmenų, ministrų pokalbiuose skambėjo raginimai dėl valstybės pagalbos, didesnių investicijų į atsinaujinančią ir branduolinę energetiką siekiant sustiprinti energetinį saugumą, taip pat – paramos Europos Komisijos siūlymui plėsti biodegalų naudojimą. Šiaurės šalys papildomai kėlė poreikį stiprinti energetinės infrastruktūros apsaugą.
Keli diplomatai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, teigė, kad konkrečių sprendimų tikėtasi nedaug, o pagrindinis susitikimo tikslas buvo suderinti bendrą veiksmų kryptį ir koordinuoti atsaką.
ES beveik visus iškastinio kuro išteklius importuoja, todėl išlieka itin pažeidžiama geopolitinių konfliktų. Energetikos krizės kontekste taip pat aptartos priemonės, susijusios su energetinės infrastruktūros atstatymu po mėnesius trunkančių Rusijos apšaudymų.
Be to, ministrų diskusijose nuskambėjo kritika dėl priemonių, ribojančių rusišką energetiką: vienas iš pareigūnų pareiškė, kad Rusijos energijos draudimas buvo priimtas pasitelkiant prekybos priemonės „priedangą“.
