Kiek gyvena kėbulas, tiek gyvena ir automobilis. Metalo ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo gamintojo – pats savininkas gali gerokai pailginti brangiausios savo „geležinio žirgo“ dalies tarnavimo laiką. Svarbiausia – tinkamai pasirinkti ir naudoti antikorozines priemones.
Net ir pažangiausio, prestižinio ženklo automobilio kėbulą anksčiau ar vėliau paveikia korozija. Gamykloje suteikta apsauga laikui bėgant nusidėvi, todėl rūdys pamažu pradeda ardyti metalą. „Rudas priešas“ veikia keliais būdais:
- Korozija prasideda nepastebimai: iš pradžių atsiranda smulkios dėmelės ant arkų ar slenksčių, kurios vėliau virsta rimtais kiauriniais kėbulo pažeidimais.
- Tuo pačiu metu pilnu tempu gali rūdyti vadinamosios uždaros ertmės – slenksčiai, lonžeronai, įvairūs standumo rėmai ir kiti konstrukciniai elementai.
- Smulkiau kėbulą ardo druska ir panašūs reagentai, kurie pradeda „ėsti“ metalą iš viršaus – per dažų nuskilimus ir įbrėžimus. Iš techninės pusės tai gali nekelti didelių problemų, tačiau estetinį vaizdą atkurti būna labai brangu.
Kėbulas, turintis minėtus pažeidimus, teoriškai dar gali ilgai dalyvauti eisme. Tačiau laikui bėgant savininkas susiduria su tokiomis bėdomis kaip irantys ratų pakabos elementai, išsiklaipiusios durų angos, vandens balos po pedalais ir panašiai.
Galiausiai paaiškėja, kad kėbulo restauravimo kaina prilygsta likutinei automobilio vertei. Tuo tarpu korozijos profilaktika – ertmių užpurškimas ir antikorozinių priemonių padengimas – kainuoja kelis kartus pigiau nei remontas.
Pagrindinės antikorozinių priemonių kategorijos
- Rūdžių keitikliai (inhibitoriai). Tai preparatai, chemine reakcija stabdantys koroziją ir paverčiantys ją stabilesniais junginiais. Jie naudojami ant senesnio, jau korozijos pažeisto metalo prieš tepant mastikas, vaškus ir kitas apsaugines priemones.
- Mastikos. Tirštos priemonės, skirtos automobilio dugnui ir ratų arkų apsaugai. Išdžiūvusios jos suformuoja elastingą, storą apsauginį sluoksnį.
- Antigraviliniai (antidrumzlinimo) dangalai. Savo paskirtimi panašūs į mastikas – saugo nuo žvyro, akmenukų ir mechaninių pažeidimų, tačiau sudaro plonesnį sluoksnį. Dažniausiai purškiami ant išorinių kėbulo paviršių (kartais po dažais), kur svarbi ir estetinė išvaizda.
- Vaškinės antikorozinės priemonės. Naudojamos paslėptoms ertmėms, durų vidinėms ertmėms, kapotui ir kitoms vidinėms tūrinėms konstrukcijoms apsaugoti.
- Konservuojantys mišiniai. Priemonės, sudarančios ilgalaikę, bet ne itin tvirtą ir estetišką apsauginę plėvelę. Jos skirtos pirmiausia neeksploatuojamų, ilgesniam laikymui skirtų automobilių ar atskirų detalių paviršiams.
Pasirinkimo kriterijai
- Eksploatacijos sąlygos. Nepriklausomai nuo to, kur automobilis eksploatuojamas, idealu, kad visos korozijai jautrios zonos būtų apsaugotos. Kokybiški automobiliai tokią apsaugą gauna gamykloje, tačiau siekiant maksimaliai prailginti kėbulo tarnavimą, ją rekomenduojama atnaujinti maždaug po 4–5 intensyvios eksploatacijos metų.
- Automobilio amžius. Naują automobilį galima apdoroti profilaktiškai – naudoti priemones be rūdžių inhibitorių, t. y. iš karto tepti vaškiniais preparatais ir mastikomis. Pirmiausia verta pasirūpinti paslėptomis ertmėmis, dugno vietomis ir ratų arkų dalimis, kurios gamykloje nebuvo padengtos mastika.
- Senesni automobiliai. Jei detalių dar neperėdė korozija kiaurai (arba kiaurymių nedaug ir jos nežymios), tokį automobilį taip pat verta apsaugoti antikorozinėmis priemonėmis. Vis dėlto pirmiausia reikėtų naudoti preparatus su rūdžių keitikliais (inhibitoriais), kurie neutralizuoja esamą koroziją ir išstumia drėgmę, o tik jiems išdžiūvus tepti vaškiniais mišiniais ir mastikomis.
Naudojimo patogumas
Profesionaliam naudojimui skirti antikoroziniai preparatai dažniausiai parduodami kanistruose ar buteliuose kaip skystos priemonės. Jie purškiami ant automobilio paviršių kompresoriumi ir specialiais purškimo pistoletais.
Aerozolinėse pakuotėse esantis antikorozinis mišinys patogus naudoti savarankiškai, ypač apdorojant vidines ertmes. Tačiau toks variantas dažnai būna gerokai brangesnis.
Mastikos, skirtos dugnui ir arkų dalims, paprastai yra tirštos, tačiau naudojimui su kompresoriumi jas galima skiesti tam tikrais tirpikliais. Bet kuriuo atveju jų padengimui prireiks apžiūros duobės, keltuvo arba automobilio apvertiklio.
Ko reikėtų vengti?
- Verta vengti antikorozinių priemonių nežinomų prekės ženklų. Tokios priemonės gali greitai atšokti, sutrūkinėti nuo šalčio ar karščio.
- Nėra prasmės tepti antikorozinės priemonės ant rūdijančio ar tiesiog nešvaraus metalo – tokiu atveju apsaugos efektyvumas smarkiai sumažėja.
- Nereikėtų naudoti vieno tipo antikorozinės priemonės (pvz., tik vaško su inhibitoriumi, tik vaško, mastikos ar antigravilinio mišinio) visoms kėbulo zonoms. Korozija skirtingas vietas veikia nevienodai, todėl ir apsauga turi būti pritaikyta konkrečioms sąlygoms.
Tinkamą antikorozinių priemonių rinkinį padės išsirinkti patikimų prekybos vietų specialistai, tačiau pravartu remtis ir čia pateiktais patarimais.
Informaciją apie konkrečias jūsų automobilio modelio kėbulo vietas, kurias būtina apdoroti, rekomenduojama gauti iš kėbulų remonto meistrų, dirbančių su automobiliais po avarijų ir korozinių pažeidimų. Jie geriausiai mato visus korozijos procesus ir jų raidą – tiesiogine prasme „iš vidaus“.
