Žiemą daugelis skundžiasi nuolat sušalusiomis, sausomis ir skeldėjančiomis rankomis – net ir tada, kai dėvi šiltas pirštines. Paprastas ir pigus būdas, kurį seniai naudoja raiteliai ir šunų augintojai, padeda išlaikyti rankas šiltas ir sausas net atšiauriomis oro sąlygomis. Pagrindinis „slaptas ginklas“ – plonos latekso arba nitrilo pirštinės, mūvimos po įprastomis žieminėmis pirštinėmis.
Pažįstama situacija: tik nusiimi pirštines ir iš karto pajunti, kad rankos tarsi persmelktos šalčio. Tai nutinka net tada, kai dėvi storas ir, atrodytų, labai šiltas pirštines. Pagrindinė problema – drėgmė.
Per pasivaikščiojimus su šunimi dažnai tenka paimti pavadėlį, telefoną, maišelius ekskrementams. Raiteliai rankose nuolat laiko vadeles, kurios šaltyje greitai sudrėksta nuo sniego ar lietaus. Įprastos pirštinės, kad ir kokios šiltos būtų, turi vieną didelį trūkumą – jos sugeria drėgmę. Sušlapęs audinys iš karto praranda savo šilumines savybes, todėl rankos ima šalti ir gelti.
Plonos pirštinės po žieminėmis: kaip tai veikia?
Ši idėja kilo iš paprasto poreikio – apsaugoti rankas nuo drėgmės ir vėjo. Latekso ar nitrilo pirštinės, kurias geriausiai pažįstame iš gydytojų kabinetų, praktiškai nepraleidžia vandens. Užsidėjus jas kaip pirmąjį sluoksnį po įprastomis žieminėmis pirštinėmis, sukuriama papildoma apsauginė barjera.
Žmogaus oda kvėpuoja ir natūraliai prakaituoja. Kai vilkimės tik storas pirštines be papildomo sluoksnio, rankų drėgmė įsigeria į audinį. Sudrėkę pluoštai nebepalaiko šilumos, o šaltas oras lengviau pasiekia odą.
Plonos latekso ar nitrilo pirštinės sulaiko prakaitą prie odos paviršiaus ir neleidžia drėgmei persigerti į viršutinį pirštinių sluoksnį. Būtent sausas audinys geriausiai išlaiko šilumą. Taip pat svarbu ir tai, kad tokios pirštinės labai priglunda prie rankos, o tarp jų ir viršutinių pirštinių lieka plona oro „pagalvė“. Oras yra puikus šilumos izoliatorius, todėl toks sluoksniavimas veikia panašiai kaip termoaktyvūs sportininkų drabužiai.
Taip sukuriama dviguba apsauga: viršutinės pirštinės išlieka sausos ir šiltos, o apatinis sluoksnis saugo odą nuo tiesioginio kontakto su šaltu oru ir vėju.
Kada šis triukas naudingiausias?
Šis metodas geriausiai pasiteisina tada, kai veikla nėra labai intensyvi ir nereikalauja didelės fizinės apkrovos. Jis ypač tinka, kai:
- ramiai vaikštote su šunimi,
- ilgesnį laiką stovite lauke ar stebite treniruočių aikštelėje,
- jojate lėtai, rekreaciniame režime,
- laukiate viešojo transporto stotelėje,
- dirbate lėtą darbą lauke, kai rankos ilgai būna beveik nejudrios.
Šunų augintojai vertina šį triuką dėl praktiškumo – grįžus namo pakanka nusiimti plonas pirštines, ir rankos išlieka sausos. Be to, išorinės pirštinės mažiau dėvisi nuo drėgmės ir purvo.
Toks sprendimas gali būti tikra pagalba ir žmonėms, turintiems Reino (Raynaud) sindromą, kai rankos ir kojos itin jautriai reaguoja į šaltį. Papildomas barjeras sumažina šilumos nuostolius ir gali pastebimai sumažinti diskomfortą.
Galimi šio metodo trūkumai
Nors triukas paprastas ir veiksmingas, verta žinoti ir jo minusus:
- Padidėjęs prakaitavimas. Esant labai intensyviam fiziniam krūviui, latekso ar nitrilo sluoksnis gali labiau sulaikyti drėgmę, todėl pirštinėse gali pasidaryti pernelyg šlapia ir šilta.
- Mažesnis ekologiškumas. Vienkartinės pirštinės greitai tampa atliekomis, tad tai nėra draugiškiausias aplinkai sprendimas, ypač jei jos naudojamos kasdien.
- Galimas odos sudirginimas. Ilgalaikis kontaktas su lateksu kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas ar sudirginti jautrią odą. Tokiu atveju geriau rinktis nitrilo pirštines, kurios rečiau sukelia alergiją.
Jei oda linkusi sausėti ar skilinėti, prieš užsimaunant plonas pirštines verta patepti rankas riebiu, apsauginiu kremu. Taip sukuriamas dar vienas barjeras odai drėkinti ir saugoti ją nuo šalčio, o dvigubas pirštinių sluoksniavimas tampa dar efektyvesnis.
