Kinijos automobilių rinka per kelerius metus pasikeitė neatpažįstamai. Vietiniai gamintojai, ypač elektrinių automobilių segmente, taip sustiprino savo pozicijas, kad tradiciniai Europos milžinai – BMW, „Mercedes-Benz“ ar „Škoda“ – buvo priversti imtis beprecedenčių kainų mažinimo priemonių. Vakarietiški modeliai šiandien ten parduodami net už pusę pradinės kainos, o šių pokyčių poveikis vis aiškiau juntamas ir Europoje, įskaitant Lietuvą.
Kinijos automobilių gamintojai vis agresyviau spaudžia iki šiol dominavusius pasaulio rinkos lyderius. Koncernas BYD tapo didžiausiu elektrinių automobilių gamintoju pasaulyje, aplenkdamas JAV bendrovę „Tesla“. Tai aiškiai rodo, kaip sparčiai keičiasi jėgų balansas globalioje automobilių rinkoje.
Kinijos gamintojų ekspansija akivaizdžiai jaučiama ir Europoje. Dėl gausios, palyginti nebrangių kinų modelių pasiūlos buvo pristabdytas iki šiol nuolat augęs naujų automobilių kainų kilimas. Pasak IBRM SAMAR vyriausiojo analitiko Michało Hadyśiaus, būtent kinų žengimas į Europą sukūrė netipinę situaciją – dalis naujų modelių čia pasirodo pigesni už savo pirmtakus.
„Naujos modelių kartos ar atnaujintos versijos salonuose pasirodė pigesnės už savo pirmtakus“, – pastebi M. Hadyśius.
Kinijos rinka – didžiausias trofėjus
Kinija šiandien yra svarbiausia pasaulio naujų automobilių rinka. Daugiau nei trečdalis visų naujų automobilių registracijų pasaulyje tenka būtent šiai šaliai.
Vien 2024 metais Kinijoje įregistruota beveik 31,5 mln. naujų automobilių. Palyginimui, visoje žemyninėje Europoje tuo pačiu laikotarpiu parduota mažiau nei 13 mln. naujų automobilių. Todėl bet kokie vartotojų įpročių pokyčiai Kinijoje Europos gamintojams yra strategiškai kritiški.
Kinijos pirkėjų nusisukimas nuo užsienietiškų prekės ženklų ypač skaudžiai smogia vokiečių gamintojams. Kinijos gamintojai naujus modelius į rinką išleidžia beveik dvigubai greičiau nei Europoje, ir šiame lenktynių etape tokie prekių ženklai kaip „Audi“, BMW ar „Mercedes-Benz“ vis dažniau atsiduria besivejančiųjų vaidmenyje.
Dar aiškesnė situacija yra elektromobilių segmente – kinų gamintojai naujoves diegia kur kas sparčiau, todėl vietos pirkėjai dažnai mato daugiau vietinių, o ne europietiškų elektromobilių privalumų.
Nauji BMW, „Škoda“ ir „Mercedes-Benz“ – už pusę kainos
Silpnėjančios vakarietiškų markių pozicijos Kinijoje atvedė prie drastiškų sprendimų. Siekdami sumažinti nuostolius ir atsikratyti sandėliuose užsilikusių automobilių, vietiniai vakarietiškų gamintojų atstovai taiko rekordines nuolaidas.
Dėl to naujus BMW, „Mercedes-Benz“ ar „Škoda“ modelius Kinijoje šiandien dažnai galima įsigyti net už pusę jų pradinės kataloginės kainos. Tai kainų lygis, kuriuo prieš kelerius metus būtų buvę sunku patikėti, ypač kalbant apie premium segmento markes.
Automobilių rinkos analitikas ir žurnalistas Tycho de Feijteras pažymi, kad BMW nuolaidos Kinijoje siekia nuo 29 iki 44 proc. Ypač didelės nuolaidos taikomos elektriniam BMW i3.
BMW i3 eDrive 35 L bazinė kaina šiuo metu yra 353 900 juanių (apie 182 656 eurų ekvivalentas pagal straipsnyje taikytą skaičiavimą). Tačiau, taikant iki 44 proc. siekiančią nuolaidą, šį modelį galima įsigyti maždaug už 198 000 juanių (apie 102 193 eurų ekvivalentą). Tai faktiškai pusė kataloginės kainos.
Dar 2022 m. sausį BMW atstovai Kinijoje pardavė daugiau kaip 79 tūkst. naujų automobilių. 2025 m. lapkritį šis skaičius sumažėjo iki kiek daugiau nei 45 tūkst. Tai – daugiau kaip 40 proc. nuosmukis per kelerius metus.
„Mercedes-Benz“: naujas elektromobilis pigesnis už „Dacia Duster“
„Mercedes-Benz“ situacija Kinijoje dar sudėtingesnė – čia pirkėjams siūlomos iki 50 proc. siekiančios nuolaidos. Perpus atpiginti šie modeliai:
- „Mercedes-Benz A“ klasė,
- „Mercedes-Benz EQA“,
- „Mercedes-Benz EQB“,
- „Mercedes-Benz GLA“.
Pavyzdžiui, naujo elektrinio „Mercedes-Benz EQB 260“ kataloginė kaina yra 352 000 juanių (apie 181 675 eurų ekvivalentas). Šiuo metu Kinijos salonuose toks automobilis siūlomas už 176 000 juanių – tai maždaug 90 321 eurų ekvivalentas pagal straipsnyje pateiktus skaičiavimus.
Tai reiškia, kad naujas elektrinis „Mercedes-Benz“ Kinijoje kainuoja mažiau nei nauja „Dacia Duster“ su 1,0 l ECO-G varikliu ir vidutinio lygio „Extreme“ komplektacija, kurios kaina Lietuvoje prasideda nuo maždaug 94 800 eurų ekvivalento. Skirtumas simbolinis, tačiau pats faktas ryškiai parodo, kaip pasikeitė rinkos realijos.
Pasak Tycho de Feijtero, „Mercedes-Benz“ pozicijos Kinijoje silpnėja labai greitai, nors gamintojas šioje šalyje veikia per dvi bendras įmones – „Beijing-Benz“ ir „Fujian-Benz“. Rekordinį pardavimų mėnesį – 2020 m. kovą – „Mercedes-Benz“ Kinijoje užėmė penktą vietą pagal pardavimų apimtis. Dabar šis gamintojas dažniausiai balansuoja tarp 18 ir 22 vietos, o pardavimai nuo to laiko sumažėjo daugiau nei perpus.
„Škoda“: nuolaidos iki 44 proc. ir pavojus išnykti iš rinkos
Europietiškų gamintojų problemos Kinijoje neapsiriboja premium segmentu. Itin skaudžiai situacija palietė „Škoda“ markę. Čia nuolaidos siekia iki 44 proc., o analitikai „Škodos“ padėtį Kinijoje vadina dramatiška.
2025 m. lapkritį Kinijoje buvo įregistruota vos 1350 naujų „Škoda“ automobilių. Toks skaičius čekišką markę nustūmė į 75-ą vietą populiariausių gamintojų sąraše. Rinkos dalis – tik 0,06 proc. Tai praktiškai nematomas žaidėjas milžiniškoje rinkoje.
Pasak analitikų, neatmetama, kad „Volkswagen“ koncernas galiausiai apskritai pasitrauks iš Kinijos su „Škoda“ prekės ženklu. Vienas iš tokio scenarijaus ženklų – visiškas elektrinių modelių trūkumas vietiniame „Škodos“ asortimente, nors būtent elektromobiliai Kinijoje šiandien yra vienas svarbiausių rinkos segmentų.
Ką tai reiškia Europai?
Kinijos rinkos permainos jau dabar daro įtaką Europos pirkėjams. Mažesnės kainos Kinijoje, didelės nuolaidos ir smunkantys pardavimai verčia gamintojus peržiūrėti kainodarą ir kituose regionuose. Konkurencija su kinų markėmis, kurios agresyviai skinasi kelią į Europą, riboja europietiškų automobilių brangimą ir kai kuriais atvejais net lemia naujų modelių atpiginimą.
Artimiausiais metais galima tikėtis dar aršesnės kovos tarp vietinių ir kinų gamintojų tiek Kinijoje, tiek Europoje. Pirkėjams tai reiškia didesnį modelių pasirinkimą ir potencialiai palankesnes kainas, o tradiciniams Europos gamintojams – būtinybę sparčiau diegti inovacijas ir lanksčiau formuoti kainodarą.
