Nors gaisrų prevencija dažnai suvokiama kaip asmeninė atsakomybė, statistika rodo, kad tai išlieka itin svarbus visuomenės saugumo klausimas. Tarptautinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybų asociacijos (CTIF) 2023 m. pasaulio šalių gaisrų statistikoje Lietuva užėmė 41 vietą, o žūčių gaisruose rodikliai išlieka aukšti tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Ekspertai pabrėžia, kad veiksminga prevencija turi būti ne pavienės priemonės, o nuosekli, kelių lygių apsaugos sistema.
CTIF duomenimis, 2023 m. Lietuvoje užfiksuota daugiau kaip 30 tūkst. ugniagesių iškvietimų ir per 9,2 tūkst. gaisrų. Juose žuvo 100 žmonių, dar 186 buvo sužeisti. Tai sudaro 3,57 žuvusiojo 100 tūkst. gyventojų, o 100 gaisrų vidutiniškai nusinešdavo daugiau nei vieną gyvybę.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių šalyje kilo 7,4 tūkst. gaisrų. Juose žuvo 62 žmonės, 136 gyventojai buvo sužeisti. Palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, kai buvo užfiksuota 7,2 tūkst. gaisrų ir 74 žuvusieji, 2023 m. gaisrų skaičius buvo 5,1 proc. didesnis, tačiau žuvusiųjų – 16,2 proc. mažiau.
PAGD išskiria ir dažniausias žūčių priežastis. Daugiausia žmonių žuvo dėl neatsargaus rūkymo (20), elektros įrenginių, prietaisų ir instaliacijos gedimų (13) bei neatsargaus elgesio su ugnimi (11). Dar 6 žmonės neteko gyvybės dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ar eksploatavimo pažeidimų.
Tiek CTIF, tiek PAGD statistika rodo, kad gaisrų rizika Lietuvoje išlieka didelė, o pasikartojančios žūčių priežastys leidžia teigti, jog nemaža dalis šių rizikų yra valdoma dar iki nelaimės. Tai pabrėžia ir saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius.
„Nors šiemet žuvusiųjų gaisruose mažiau, bendras gaisrų skaičius, palyginti su pernai, išaugo, todėl prevencija turi būti nuosekli ir paremta kelių priemonių deriniu. Praktika rodo, kad dauguma gaisrų kyla dėl pasikartojančių, kasdienių priežasčių, tad vienas techninis sprendimas, pavyzdžiui, dūmų detektorius, realios apsaugos neužtikrina, jei jis nėra įtrauktas į platesnę prevencijos sistemą“, – teigia D. Pocius.
Gaisrai – ilgai ignoruotų rizikų rezultatas
Statistika atskleidžia, kad gaisrų priežastys dažniausiai nėra atsitiktinės – jos susidaro palaipsniui, kaupiantis nedidelėms, laiku neišspręstoms rizikoms. Pasak „Ekskomisarų biuro“ atstovo, gaisras neretai prasideda nuo seniai žinomos, bet nuolat atidėliojamos problemos.
„Perkrauti prailgintuvai, netvarkinga buitinė technika ir seniai neprižiūrėta šildymo sistema iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nepavojingi, tačiau sutapus keliems rizikos veiksniams gaisro tikimybė smarkiai išauga. Prie to prisideda ir gyventojų įpročiai: pavyzdžiui, rūkymas balkone ar lovoje, degančios žvakės ankštuose, daiktais apkrautuose kambariuose, savadarbiai elektros sprendimai“, – sako D. Pocius.
Jo teigimu, sezoniškumas taip pat daro įtaką tam, kur ir dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla gaisrai. Šildymo sezonu dažnesni atvejai, kai dėl nevalytų dūmtraukių gaisrai kyla žiemą, o vasarą ir rudenį padažnėja gaisrai sodo nameliuose bei ūkiniuose pastatuose. Juose gausu degių medžiagų ir dažnai naudojama senesnė, netinkamai prijungta elektros įranga.
„Tokiose erdvėse gaisras neretai pastebimas tik tuomet, kai ugnis jau gerokai išplitusi, todėl prarandamas brangus laikas: liepsna greitai apima aplink esančias degias medžiagas, o dūmai per kelias minutes užpildo patalpas, sumažina matomumą ir apsunkina saugų evakavimąsi“, – pažymi „Ekskomisarų biuro“ ekspertas.
Gaisrų prevencijai būtina kompleksinė rizikų kontrolė
D. Pociaus vertinimu, dalis gyventojų delsia imtis prevencijos tikėdamiesi, kad rizika jų nepalies. Vis dėlto, siekiant efektyviai valdyti gaisrų pavojų, nepakanka vien prisukti dūmų detektorių prie lubų – veiksminga rizikos valdymo sistema turėtų susidėti iš kelių tarpusavyje susijusių lygių.
„Rekomenduotinos periodinės elektros instaliacijos patikros, reguliarus kaminų ir šildymo įrangos valymas. Taip pat itin svarbūs sertifikuoti dūmų, karščio ir smalkių detektoriai, signalizacija, nuotolinės apsaugos bei stebėjimo sistemos, prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro. Jos leidžia dar ankstyvoje gaisro fazėje užfiksuoti dūmus, temperatūros pokyčius ir kitus pavojaus signalus. Suveikus jutikliui, visą parą budinti saugos tarnyba reaguoja nedelsdama, o nustačius realų pavojų, iš karto kviečiamos atitinkamos tarnybos“, – aiškina D. Pocius.
Jis pabrėžia, kad pastebėjus pirmuosius gaisro požymius ir įvertinus situaciją saugumo požiūriu, ypač svarbu nedelsti ir kuo greičiau imtis pirminių veiksmų bei kviesti pagalbą.
„Pastebėjus pirmuosius gaisro požymius, svarbu veikti ne impulsyviai: pirmiausia reikia įvertinti situaciją, pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu, įspėti kitus žmones ir, jei yra galimybė, nutraukti elektros tiekimą, užsukti dujas. Jei dūmų daugėja ar ugnis plinta, nereikėtų rizikuoti bandant gesinti gaisrą patiems – būtina kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą ir nedelsiant kviesti pagalbą. Ankstyva ir apgalvota reakcija dažnai lemia, ar incidentas liks lokalus, ar peraugs į didelį gaisrą“, – akcentuoja „Ekskomisarų biuro“ Elektroninės saugos departamento direktorius.
