Daugelyje namų iki šiol gyva tradicija pietums valgyti sriubą ir antrą patiekalą. Vis dėlto pirmasis patiekalas vis dažniau išbraukiamas iš meniu – dažniausiai dėl laiko stokos. O gaila, nes sriubos turi nemažai privalumų: jos sotina, padeda palaikyti skysčių balansą, o daržovės praturtina racioną vitaminais ir mineralais.
Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi šalių, kuriose žmonės gyvena ilgiausiai, sąrašus. Dažniausiai viršūnėje minimos tokios valstybės kaip Japonija, taip pat Singapūras, Šveicarija, Italija ir Ispanija. Tai vėl primena, kad ilgaamžiškumą lemia ne vien genetika – didelę reikšmę turi ir gyvenimo būdas, ypač mityba.
Norint ilgiau išlikti sveikiems, svarbūs švieži vaisiai ir daržovės, taip pat produktai, turintys omega riebalų rūgščių, kurios siejamos su gera širdies, smegenų ir kitų organų būkle. Nors lietuviai nėra priskiriami ilgaamžių tautoms, tradicinėje virtuvėje yra patiekalų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį – ypač sriubos. Jos ne tik suteikia maistinių medžiagų, bet ir padeda palaikyti tinkamą organizmo hidrataciją, nuo kurios priklauso sklandi smegenų, inkstų, kepenų ir širdies veikla.
Sriubos dažnai laikomos lengvai virškinamu maistu: jos sušildo, gali skatinti žarnyno veiklą, o tinkamai parinkti ingredientai prisideda prie nervų sistemos ir imuniteto palaikymo. Tiesa, ne kiekviena sriuba automatiškai yra sveika – svarbu, kaip ji pagaminta ir kokie produktai naudojami.
Viena iš sriubų, kurią mėgsta daugelis, – agurkinė. Jos privalumas siejamas su raugintais produktais: fermentuoti agurkai gali būti naudingi žarnynui, kuris neretai vadinamas „antruoju smegenimis“. Būtent žarnyne vyksta svarbūs virškinimo procesai, o taip pat glaudžiai siejamas imuninės sistemos darbas.
Norint, kad agurkinė būtų lengvesnė ir palankesnė sveikatai, verta ją virti ant naminio daržovių sultinio. Pagrindui tinka įprastos daržovės sultiniui, o vėliau galima dėti stambiai tarkuotus raugintus agurkus ir įpilti šiek tiek jų sulčių.
Dar viena dažnai minima klasika – pupelių sriuba. Pupelės yra baltymų šaltinis, o baltymai būtini audinių atsinaujinimui ir daugybei organizmo funkcijų. Be to, ankštinėse daržovėse gausu skaidulų, kurios palaiko žarnyno peristaltiką, gali prisidėti prie geresnės savijautos ir, tikėtina, palankiai veikti imunitetą. Skaidulos taip pat siejamos su mažesniu „blogojo“ cholesterolio pasisavinimu, o per didelis jo kiekis didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Jei norisi mažiau kaloringos pupelių sriubos, riebią šoninę ar dešrą galima pakeisti prieskoniais, pavyzdžiui, nedideliu kiekiu rūkytos paprikos – ji suteiks sodresnį skonį be perteklinių riebalų.
Dažnas pasirinkimas ir pomidorų sriuba. Pomidoruose yra likopeno – stipraus antioksidanto, kuris siejamas su laisvųjų radikalų neutralizavimu ir širdies bei kraujotakos sistemos apsauga. Likopeno daugiau būna ryškiai raudonuose pomidoruose, taip pat jo netrūksta pomidorų produktuose – tyrėse, konservuotuose pomidoruose ar koncentrate.
Įdomu tai, kad termiškas apdorojimas likopenui nebūtinai kenkia: verdant ir į sriubą įdedant šiek tiek riebalų (pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus), jo įsisavinimas gali padidėti net iki 10 kartų.
