Patyrę daržininkai puikiai žino, kad keramzitas – itin praktiška ir nebrangi medžiaga, galinti praversti ne tik vazonuose. Nors daugeliui jis pirmiausia siejasi su kambarinių gėlių priežiūra, išradingi sodininkai keramzitą vis dažniau naudoja ir atvirame darže bei sode. Pasirodo, didesniuose plotuose jis veikia ne prasčiau, o kartais net geriau nei vazonuose.
Keramzitą galima pritaikyti įvairiose sklypo vietose, nes jo funkcijų – ne viena. Vienas populiariausių būdų – naudoti jį kaip mulčią. Keramzitas beriama tarp augalų 3–5 cm sluoksniu. Jis padeda dirvai neišdžiūti: laistant sugeria drėgmę, o vėliau ją pamažu atiduoda žemei. Tuo pat metu paviršius išlieka sausesnis, todėl nesusidaro kieta pluta ir gerokai apsunkinamas piktžolių dygimas. Toks sprendimas ypač tinka braškėms, paprikoms, pomidorams ir baklažanams.
Dar viena galimybė – keramzitą įmaišyti į dirvą kasant ar purenant. Užtenka vienos ar dviejų saujų vienam kvadratiniam metrui, ir jis pastebimai „išpurena“ žemę iš vidaus. Porėtos granulės neleidžia molingoms dalelėms sulipti į kietą masę, gerina oro pralaidumą ir drenažą. Po lietaus vanduo mažiau užsilaiko balomis – greičiau susigeria gilyn, o augalų šaknys gauna daugiau oro, todėl augalai auga stipriau.
Keramzitas praverčia ir daržo takeliuose tarp lysvių. Pabėrus apie 5 cm sluoksnį, jis neperšlampa, nelimpa prie avalynės, gerai praleidžia vandenį ir neleidžia takui virsti purvynu po lietaus. Be to, atrodo tvarkingai ir gali tarnauti kelis sezonus be keitimo. Norintiems švaraus, prižiūrėto daržo be purvo po kojomis – tai paprastas ir pigus sprendimas.
Sode keramzitas naudojamas sodinant medžius ir krūmus – jo įberiama į sodinimo duobę, kad būtų pagerintas drenažas. Uogakrūmiams tai ypač aktualu. Keramzitas nesuyra, nesusispaudžia į kietą sluoksnį ir efektyviai veikia daugelį metų – kartą įterpei į dirvą ir ilgam pamiršai.
