Gyvendami su partneriu dažnai dalijatės ne tik namais, įpročiais ar pomėgiais. Mokslininkai teigia, kad kartu gyvenantys žmonės dalijasi ir mikroskopinių organizmų „bendruomene“, gyvenančia ant mūsų kūno ir jo viduje.
Ši mikroorganizmų visuma, kurią daugiausia sudaro bakterijos, taip pat virusai ir grybeliai, vadinama žmogaus mikrobiomu. Skirtingose kūno vietose esantys mikrobiomai atlieka svarbų vaidmenį sveikatai.
Nuo pat gimimo mikrobiomą formuoja mūsų sąveika su motina – ji perduoda įvairių mikroorganizmų, padedančių vystytis imuninei ir virškinimo sistemoms. Vėliau, žmogui augant, šią trapią ekosistemą toliau keičia socialiniai ryšiai ir artimos aplinkos įtaka.
Žmonės, su kuriais gyvename, daro didelę įtaką tam, kokie mikrobai įsikuria mūsų organizme. Manoma, kad vien žarnyne partneriai gali dalintis maždaug 30 proc. ten gyvenančių mikroorganizmų.
Tačiau panašumai neapsiriboja vien žarnynu. Partneriai gali dalytis mikroorganizmais ir kitose kūno vietose, o tai potencialiai gali turėti reikšmės sveikatai.
Didžiausią įtaką žarnyno mikrobiomo sudėčiai paprastai daro mityba ir gyvenimo būdas. Vis dėlto tyrimai rodo, kad gyvenimas kartu su partneriu taip pat yra svarbus veiksnys.
Skaičiuojama, kad kartu gyvenančios poros dalijasi apie 13–30 proc. žarnyno bakterijų. Šis ryšys išlieka net ir tuomet, kai atsižvelgiama į mitybą (kurią poros dažnai turi panašią). Be to, tyrimai rodo, kad kartu gyvenantys partneriai dažniau pasižymi didesne mikroorganizmų įvairove nei vieni gyvenantys žmonės.
Didesnė žarnyno mikrobiomo įvairovė paprastai laikoma palankiu ženklu: ji siejama su mažesne dirgliosios žarnos sindromo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, taip pat gali būti susijusi su mažesne padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje tikimybe.
Vis dėlto dalijimasis bakterijomis ne visada reiškia vien teigiamą poveikį. Kai kurios bakterijų rūšys, kurias poros gali turėti panašias, skirtingiems žmonėms gali veikti nevienodai.
Pavyzdžiui, Ruminococcus šeimos bakterijos. Vienos šios grupės rūšys gali būti naudingos, tačiau kitos siejamos su nepalankiais sveikatos rodikliais, įskaitant diabetą ar dirgliosios žarnos sindromą. Tai primena, kad žarnyno bakterijų poveikis sveikatai yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių.
Dalijimasis burnos mikrobiomu atrodo savaime suprantamas – bučiuojantis žmonės keičiasi seilėmis. Skaičiuojama, kad vienas dešimties sekundžių bučinys gali perduoti iki 80 mln. bakterijų. Kuo pora bučiuojasi dažniau, tuo daugiau bendrų seilių bakterijų jie turi.
Nors dalis bakterijų greitai pasišalina, tyrimai rodo, kad partneriai dalijasi ir ilgiau išliekančiais liežuvio mikroorganizmais, sudarančiais burnos mikrobiomo pagrindą. Vieno tyrimo duomenimis, kartu gyvenančios poros gali turėti net apie 38 proc. bendro burnos mikrobiomo, kai tuo tarpu kartu negyvenančios poros – tik apie 3 proc.
Tokia burnos mikrobiomo „bendrystė“ gali turėti skirtingų pasekmių. Sveikas burnos mikrobiomas padeda saugotis dantų ėduonies ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Kai kurie mokslininkai svarsto, kad jo poveikis gali būti susijęs ne tik su burnos būkle, bet ir su žarnynu bei nervų sistema.
Tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė. Pavyzdžiui, poros dažniau turi panašų Neisseria bakterijų kiekį žarnyne nei vieniši žmonės. Šios bakterijos gali ilgai gyventi burnoje nesukeldamos ligų. Vis dėlto kai kurios Neisseria rūšys gali būti žalingos ir siejamos su meningitu. Kita vertus, dalis šios genties bakterijų gali slopinti meningitą sukeliančių rūšių dauginimąsi.
Todėl nors dėl akivaizdžių priežasčių verta vengti artimo kontakto, kai žmogus serga, paaiškėja, kad net ir visiškai sveikų partnerių bučinys gali perkelti įvairių bakterijų.
Mokslininkai pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų, jog būtų aiškiau, kokį bendrą poveikį sveikatai daro bakterijų „mainai“ tarp partnerių.
Odos mikrobiomas laikomas pačiu unikaliausiu ir labiausiai individualizuotu – kartais jis net vadinamas savotišku mikrobiologiniu piršto atspaudu. Kadangi oda nuolat susiduria su išoriniais veiksniais, odos mikrobiomas prisitaiko prie klimato, kosmetikos ir kitų aplinkos pokyčių, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą.
Artimas kontaktas su partneriu – ir net su augintiniais – stipriai veikia, kokios bakterijos gyvena ant odos. Lygindami žarnyno ir burnos mikrobiomą, tyrėjai nustatė, kad būtent odos mikrobiomas tarp porų yra panašiausias.
Tyrimai rodo, kad poros gali dalytis apie 35 proc. pėdose gyvenančių bakterijų ir maždaug 17,5 proc. bakterijų, aptinkamų ant akių vokų. Įdomu tai, kad panašūs odos mikroorganizmai gali atsirasti net ir ne dėl tiesioginio prisilietimo – tam įtakos gali turėti miegojimas toje pačioje lovoje ar vaikščiojimas tais pačiais paviršiais.
Taip yra todėl, kad žmonės nuolat „išbarsto“ bakterijas į aplinką – palieka jų pėdsakus ant daiktų, kuriuos liečia, ir lengvai surenka mikroorganizmus iš aplinkos.
Gyvenimo kartu poveikis odos mikrobiomui toks ryškus, kad tyrėjai, pasitelkę kompiuterinius modelius, vien iš bakterinių mėginių sugebėjo gana tiksliai atpažinti net 86 proc. kartu gyvenančių porų. Vis dėlto kokį tiesioginį poveikį sveikatai daro toks odos mikrobiomo panašumas, kol kas nėra aišku.
Nors dalijimasis bakterijomis gali skambėti neraminančiai, dažniausiai tam nėra pagrindo baimintis. Bakterijos padeda organizmui kovoti su infekcijomis, prisideda prie maisto virškinimo, dalyvauja svarbių medžiagų gamyboje. Partnerių pasidalijami mikroorganizmai dažnai būna nepavojingi, o kai kuriais atvejais net gali būti naudingi sveikatai.
Tekstas parengtas pagal „Nottingham Trent University“ mokslininkų įžvalgas, publikuotas „The Conversation“.
